LR Prezidentei,
LR Seimui,
LR Vyriausybei,
Lietuvos žmonėms,
Žiniasklaidos priemonėms
MEMORANDUMAS
DĖL LIETUVOS ŽMONIŲ SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO
2011 m. balandžio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje A/RES/65/238 „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė neatidėliotinų koordinuotų kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (toliau – LNL) priemonių būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas akcentavo, jog Jungtinių Tautų istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos sveikatos problemos. Ban Ki Munas pabrėžė, kad iškilo dar realesnis pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jungtinės Tautos pasaulio viršūnių susitikime 2011 m. rugsėjo 19 d. Niujorke ragino šalių vyriausybes imtis neatidėliotinų veiksmų stabdant ligų, kurias nulemia žmogaus gyvenimo būdas, epidemiją.
Siekdami įvertinti Europos Sąjungos pasirengimą kovoti su LNL, ypač su pavojingomis ir dažnomis širdies ir kraujagyslių ligomis (toliaus – ŠKL), Europos Parlamentas, Europos Komisija ir PSO 2011 m. spalio 11 d. Briuselyje suorganizavo aukšto lygio atstovų susitikimą „Laikas veikti: ES reakcija į JT viršūnių susitikimas dėl LNL“. Kalbėdama šiame susitikime Europos Parlamento narių Širdies grupės vadovė Linda McAvan sakė: „Prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai Europos žudikės, numeris vienas.“ Linda McAvan akcentavo, kad, laiku ir tinkamai reguliuojant šias ligas sukeliančius rizikos veiksnius, galima išvengti iki 80 proc. pirmalaikių mirčių nuo ŠKL. Todėl „pakeisti LNL progresavimo Europos Sąjungoje tendencijas yra moralinė kiekvienos šalies – ES narės – pareiga“. (http://www.escardio.org/about/press/pressreleases/pr-11/Pages/EU-Reacts-UN-Summit.aspx ).
Lietuva Europos Sąjungos kontekste išskirtinė: Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse (Nacionalinės sveikatos tarybos duomenys). Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, jei žmonės:
- Laikytųsi taisyklingos mitybos principų;
- Būtų fiziškai aktyvūs;
- Nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų;
Būtų galima išvengti:
- 80 proc. širdies ir kraujagyslių susirgimų;
- 90 proc. II tipo cukrinio diabeto;
- 30 proc. onkologinių susirgimų.
Nepaisant šių įspėjimų ir mokslinių faktų, Lietuvos politikai ignoruoja žmonių siekį ir teisę gyventi sveikai. Pastaruoju metu priimti teisės aktai buvo naudingi ne Lietuvos žmonių sveikatai, o žmonių sveikatos sąskaita besipelnančioms verslo grupėms. Per pastaruosius metus LR Seimas, ignoruodamas visuomenės prašymus, atšaukė alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, nesugebėjo apriboti energinių gėrimų prieinamumo, nesugebėjo imtis įstatyminių priemonių, sugriežtinančių tabako ir alkoholio pardavimo vaikams kontrolę. Iki šiol nesugebama sistemingai puoselėti sveiką gyvenseną ugdymo įstaigose. Sveikatos politika ir strategija formuojama akcentuojant ligų gydymą ir farmacijos pramonės interesus, neatsižvelgiama į visuomenės narių sveikatos tausojimo ir stiprinimo skatinimo svarbą. Pavyzdžiui, dalis PSO Tabako pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2004 m., taip ir liko neįgyvendintos.
***
Matydami valstybės nenorą rūpintis gyventojų sveikata, mes, sąmoningoji visuomenės dalis, prašome:
- ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus; imtis iniciatyvos ir dėti visas pastangas, kad į nacionalinę teisę būtų perkeltos visos PSO Tabako kontrolės konvencijos nuostatos;
- atsakingas institucijas mažinti korupcijos mastus, kurie laikui bėgant šalyje įgauna vis rafinuotesnes formas ir trukdo valstybei priimti sprendimus, naudingus gyventojų sveikatai. Nedelsiant peržiūrėti priimtus dokumentus ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas visiems visuomenės nariams būtų Lietuvos fizinio aktyvumo skatinimo veiklų pagrindas ir prioritetas;
- Sveikos ir ekologiškos socialinės aplinkos kūrimas privalo tapti prioritetine Lietuvos politikos sritimi.
- Užtikrinti, kad daugiau nė vienas teisės aktas nebus priimtas, prieš tai neįvertinus galimų jo pasekmių Lietuvos žmonių sveikatai;
- Įtvirtinti valstybėje praktiką, kuomet iš žalingų medžiagų prekybos (tabako, alkoholio ir kt.) surenkamų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama šių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti.
Lietuvos gyventojus raginame kituose rinkimuose į LR Seimą rinkti tik tuos žmones, kurie ne tik žodžiai, bet ir darbais siekia sveikos, blaivios, moralios ir darnios visuomenės kūrimo.
Raginame nedelsiant įgyvendinti mechanizmą, kuriuo į valstybės valdymo aparatą būtų įtrauktas ir nevyriausybinis sektorius. Aktyvi pilietinė visuomenė reikalinga ne tik rinkimų metu, bet ir sprendžiant kitus, valstybei reikšmingus klausimus. Šį mechanizmą siūlome realizuoti per jau įsteigtą Nacionalinę ekonominę-socialinę tarybą.
Siekiant pilietinės visuomenės klestėjimo, labai svarbu laisvas žodis, todėl pageidaujame, kad organizuotos visuomenės atstovams būtų suteikta betarpiška prieiga prie visuomeninio radijo ir televizijos. Prašome, kad jiems būtų suteikta viena valanda per savaitę radijuje bei viena valanda Lietuvos nacionalinės televizijos pirmajame kanale.
Raginame Lietuvos žmones gelbėtis iš ligų, kurių atsiradimą nulemia paties žmogaus gyvenimo būdas. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia 86 proc. visų mirčių. Tai sudaro net 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad, nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, dėl keturių pagrindinių sveikatą nulemiančių veiksnių (tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo) tolimesnis sergamumas LNL tik didės. Tai pareikalaus milijardinių nuostolių šioms ligoms gydyti ir toliau skurdins mūsų šalį tiek ekonomiškai, tiek socialiai. Dabartinė situacija kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog priemonių reikia imtis nedelsiant.
Raginame LR Seimą 2013 m. paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.
——————————————————————————————————————————————————————————-
Pasirašyti gali nevyriausybinių organizacijų (VšĮ, asociacijų, bendruomenių ir pan.) vadovai (atstovaujantys organizaciją).
http://www.e-peticija.lt/peticija/103/memorandumas-del-lietuvos-zmoniu-sveikatos-issaugo
**********
Pritarimą memorandumui gali išreikšti ir pavieniai asmenys:
http://www.e-peticija.lt/peticija/104/memorandumas-del-lietuvos-zmoniu-sveikatos-issaugo
Ačiū.
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei,
LR Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui,
Savivaldybių Merams
REZOLIUCIJA
2011 10 12
Mes, konferencijos – forumo „Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?“, vykusio 2011 spalio 12 d. LR Seime, dalyviai, matydami realią žmonių sveikatos situaciją Lietuvoje, pareiškiame, kad laukiame ne popierinės Lietuvos sveikatos programos, o realių ir apčiuopiamų sveikatinimo programų.
2011 m. rugsėjo 20 d., Niujorke, 66-toje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje, dalyvaujant pasaulio šalių ir vyriausybių vadovams buvo priimta politinė deklaracija “Dėl neinfekcinių ligų profilaktikos ir kovos su jomis”. Deklaracijoje atkreipiamas dėmesys, kad neinfekcinės ligos pasaulyje yra pasiekusios epideminį lygį ir nusineša milijonus gyvybių, sudaro labai didelius ekonominius nuostolius, tad valstybių vadovai privalo imtis neatidėliotinų priemonių šias problemas spręsti. Tam būtina įgyvendinti rezultatyvias sveiko gyvenimo būdo skatinimo programas, priklausomybių kontrolės priemones, kurių vykdymui JT kviečia vienytis vyriausybinio sektoriaus, visuomeninių organizacijų ir verslo pajėgoms.
Viso pasaulio valstybės vienijasi šiai veiklai, tad kodėl Lietuva turi būti išskirtinė, kodėl negali imtis seniai visiems aiškių sprendimų ir siekti pakeisti situaciją visuomenės sveikatos srityje? Pastebėdami ir teigiamai vertindami kai kuriuos poslinkius valdžios institucijose sveikatinimo linkme, matome begales sisteminių trūkumų, kurie dar net nepradėti šalinti.
Mūsų netenkina atsakingų institucijų atsikalbinėjimas ir atsirašinėjimas klišėmis: „viską tai mes seniai darome“; „tai ką, negydykime, tegu numiršta?“; „jei esate sveiki, tai ir džiaukitės, ko jūs dar norite“ ir panašiai. Taip galvojant tikrai nemažės sergančių žmonių, o sveikai gyvenančių nedaugės. Būtina mokesčių diferencijacijos politika, sveikatinimo projektų finansavimas. Kviečiame pradėti naują sveikatos politiką Lietuvoje. Dar kartą raginame LR Seimą 2012 m paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais bei imtis įgyvendinti kitose šalyse sėkmingai įgyvendinamas sveikatinimo priemones.
Dar kartą raginame LR Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybines institucijas pradėti nuoseklų ir partneryste pagrįsta bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis, kurios dirba sveikatos kultūros kūrimo, puoselėjimo baruose.
Pirmi žingsniai yra: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais, atstovaujančiais didelę dalį Lietuvos sveikuomenės. Nuo sausio 2012 m. sausio 1 d. prasideda Lietuvos Sveikatos Olimpiada. Kviečiame bendradarbiauti įgyvendinant ir kitus sveikatinimo projektus.
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algimantas Kirkutis
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis
Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas
***
http://media3.lrs.lt/SEIMAS2010/2011/RENGINIAI/20111012_LT.wmv
Tarptautinės konferencijos – forumo “Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?” 2011.10.12 vaizdo įrašas.
Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?
Spalio 12 d., 13 val. LR Seimo Kovo 11-osios salėje rengiama konferencija – forumas “Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?”. Tai konferencijos – “Pasibaigė Lietuvos sveikatos programa. rezultatai ir perspektyvos. Visuomeninių organizacijų požiūris” (2010 10 20) , organizuotos Seime http://media3.lrs.lt/SEIMAS2010/2010/RENGINIAI/20101020_1151_OR.WMV , tęsinys. Šiais metais konferencija tampa tarptautine, nes savo patirtimi pasidalinti atvyksta keturis dešimtmečius vykdomo projekto „ParticipACTION” Kanadoje prezidentė Kelly Murumets. Nuo 2007 m. ji vadovauja tarptautiniam „PARTICIPATION“ tinklui. Jos pranešimo tama – “ParticipACTION – nacionalinio fizinio aktyvumo ir sporto visiems judėjimo variklis.“
Praėjusiais metais Seime rengtoje konferencijoje buvo pristatytas labai sėkmingas Suomijos „Tautos sveikatos gelbėjimo“ pavyzdys, kurį būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje. Šių metų konferencijoje bus realiai ir optimistiškai žvelgiama į Lietuvos sveikatos sistemos situaciją, tam šiuokart pasitelkiant Kanadoje vykdomo projekto pavyzdį.
Klinikinė psichologė, socialinių mokslų daktarė, MRU Psichologijos katedros docentė, 2007 m. vieno iš skaitlingiausio moterų žurnalo išrinkta „Metų optimiste”, Vadybos ir psichologijos instituto direktorė Aistė Diržytė dalinsis mintimis mūsų šaliai aktualia tema – “Kada lietuviai taps pozityvesni ir sveikesni?”
Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė kalbės ne apie utopines ir lozungines valstybės lėšomis kuriamas sveikatos programas, o apie konkrečius teigiamai veikiančius pavyzdžius – “Lietuvos sveikuolių sąjungos idėjos virsta realiais darbais”.
Sveikuomenės forumas
Po dalykinių konferencijos pranešimų organizuojamas diskusinis forumas, kuriame visuomenininkai, politikai, miestų merai, dvasinės bei fizinės kultūros puoselėtojai ir kiti sveikuomenės atstovai diskutuos ne apie popierinę, bet praktinę sveikatos programą Lietuvoje, apie galimybę Lietuvoje paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metus.
Vos prieš kelias savaites, š.m. rugsėjo 20 d., Niujorke 66-toje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje, dalyvaujant pasaulio šalių ir vyriausybių vadovams buvo priimta politinė deklaracija “Dėl neinfekcinių ligų profilaktikos ir kovos su jomis”. Deklaracijoje atkreipiamas dėmesys, kad neinfekcinės ligos pasaulyje yra pasiekusios epideminį lygį ir nusineša milijonus gyvybių, sudaro labai didelius ekonominius nuostolius, tad valstybių vadovai privalo imtis neatidėliotinų priemonių šias problemas spręsti. Tam būtina įgyvendinti rezultatyvias sveiko gyvenimo būdo skatinimo programas, priklausomybių kontrolės priemones.
Taip pat forumo metu bus pasirašytas Sveikatos Olimpiados sutartis tarp sveikuomenę atstovaujančių Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų ir Tautinio olimpinio komiteto dėl sutartinės veiklos įtraukiant į fiziškai aktyvų, sveiką ir darnų gyvenimo būdą visą visuomenę.
Konferenciją – forumą organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba, talkinant kitom visuomeninėms organizacijoms, bendradarbiausiant su valstybinėm institucijom.
Konferencijoje dalyvauja tarptautinio tinklo „PARTICIPATION“ vadovė Kelly Murumets
„ParticipACTION“ nuo 1971 m. buvo Kanados simbolis ir reikšmingas prekinis ženklas. Kelly Murumets yra Jaunųjų Prezidentų organizacijos narė, konsultavusi Kanados, JAV, Pietų Afrikos ir Europos lyderius strategijų kūrimo ir jų įgyvendinimo klausimais.
Kanados nacionalinės sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą skatinančios organizacijos „ParticipACTION“ prezidentė ir generalinė direktorė K. Murumets yra puiki strategė ir lyderė, keturias bankrutuojančias organizacijas pavertusi sėkmingai veikiančiomis kompanijomis. Nuo 2007 m. vadovauja tarptautiniam „PARTICIPATION“ tinklui.
Kelly nuolat dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Ji yra Bishop universiteto valdybos narė, Dekanų patarėjų tarybos narė Laurier verslo ir ekonomikos mokykloje. Dirbo ir savanoriavo pagalbos vaikams bendruomenėje, nuolat bendradarbiauja su Kanados valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Ši organizacija užima išskirtinę vietą sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, sporto visiems ir rekreacinio turizmo srityje. Telkdama partnerių patirtį, žinias ir resursus „ParticipACTION“ siekia, kad kanadiečiai būtų fiziškai aktyviausia pasaulio tauta. Šia patirtimi ji atvyksta pasidalinti ir su Lietuvos sveiko gyvenimo būdo propaguotojais.
Kanados moterų sporto ir fizinio aktyvumo asociacija (C AAWS) 2007 ir 2009 Kelly pripažino viena iš 40 įtakingiausių Kanados moterų fizinio aktyvo srityje suteikdama „Nuostabiosios advokatės“ titulą.
Pastaruoju metu K. Murumets yra įtakingiausių Kanados moterų TOP 100.
***
Mielai kviečiame visus dalyvauti.
Norintiems dalyvauti konferencijoje Seime – informacija ir būtina registracija (dėl leidimų į Seimą) iki spalio 10 d.: www.sveikuoliai.lt , www.tikiu.lt
Juozas Dapšauskas
Pasaulio jaunimo dienų ištakos – Taize
Prieš prasidedant Pasaulio jaunimo dienoms ( PJD) Madride, daug piligrimų stabtelėjo savotiškame Pasaulio jaunimo dienų lopšyje – Taize kaimelyje, Prancūzijoje. Šiame Burgundijos regione įsikūrusiai ekumeninei bendruomenei prigijo ir pats gyvenvietės pavadinimas Bent kelioms dienoms į Taize užsuko daug jaunų piligrimų ne tik iš Europos, bet ir iš kitų žemynų. Iš Lietuvos taip pat apsilankė keli autobusai.
Pasaulio jaunimo dienose Ispanijos sostinėje Madride dalyvauja apie 1200 Lietuvos jaunųjų piligrimų, praneša Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba.
Į Taize jaunimas užsuko neatsitiktinai: čia veda Pasaulio jaunimo dienų ištakų gija.
Dar 1970 m. Taize bendruomenės įkūrėjas brolis Roger pasiūlė sušaukti jaunimo susitikimą, per kurį jauni ir Bažnyčia nusivylę žmonės buvo raginami bendromis jėgomis ieškoti kelių į krikščionių susitaikinimą ir visuotinę taiką. Iš pradžių nedidelė bendruomenė rinkdavosi XII amžiuje statytoje romaninėje bažnyčioje. Paskui buvo pastatyta kiek didesnė, paprasta bažnytėlė. Kadangi atvykstančiųjų vis daugėjo, bažnyčios sienose buvo išmuštos skylės, kad žmonės pamaldų galėtų klausytis ir lauke. Ilgainiui bažnyčia ne kartą buvo perstatyta ir pritaikyta vis didėjančiam jaunimo srautui. Kas savaitę pavasarį, vasarą, rudenį į Taizė atvyksta 3–6 tūkstančiai jaunimo iš viso pasaulio – daugiau nei iš 80 šalių. Taize yra pavyzdys, kad pirmiausia reikia statyti Bažnyčią susidedančią iš žmonių, o tik po to bažnyčios pastatą. Prieš PJD Madride Taize žmonės nebetilpo į daug kartų praplėstą Taize Susitaikimo bažnyčią ir buvo nukreipiami į šalimais esančią palapinę.
Taize bendruomenė 1978 m. surengė pirmą Europos jaunimo susitikimą Paryžiuje. Po jų popiežius Jonas Paulius II pakvietė Taize brolius surengti tokius susitikimus Romoje 1980 ir 1982 m. Šių jaunimo susibūrimų įkvėptas popiežius paskelbė apie PJD rengimą. 1986 m. Jonas Paulius II apsilankė pačiame Taize. Tiek popiežius Jonas Paulius II, tiek Taize bendruomenės įkūrėjas brolis Roger mirė 2005 m. Savotiškai dramatiška simboliška, kad 90 m. brolis Roger buvo nužudytas vykstant PJD Kelne.
1984 m. daugiau kaip 300 000 jaunų žmonių iš viso pasaulio atsiliepė į Jono Pauliaus II kvietimą atvykti kartu švęsti Išganymo metų Verbų sekmadienio Šv. Petro aikštėje, Romoje. Po to PJD keliauja po įvairius žemynus sutraukdamos milijonus jaunų piligrimų. Paskutinės Pasaulio Jaunimo Dienos vyko Australijos mieste Sidnėjuje. Madride Pasaulio jaunimo dienų renginiai sutelkė tikintį jaunimą iš 193 šalių.
www.tikiu.lt
Juozas Dapšauskas
Kai manipuliuojama mirtimi, žudymu, radikalumu ar abejingumu
Vasaros metu žiniasklaidoje prasidėdavo kaip ir karštų žinių sausra, trūkumas, tačiau to tikrai nebuvo galima pasakyti apie vieną savaitę. Visos šios karštos naujienos ir aktualijos turėjo ir skirtingą, ir labai panašią spalvą: mirtis, žudymai, manipuliacijos, išdavystės: Austrijoje sausio 13 d. žudynių bylos įtariamojo paleidimas, žudynės Norvegijoje, nepilnametės mergaitės supjaustymas Šiauliuose, galiausiai 26 m. dainininkės Amy Winehouse Londone mirtis nuo alkoholio ir narkotikų. Tai atspindi Europos taip pat ir Lietuvos sergantį veidą.
Kiek atitolus nuo daug emocijų, interpretacijų sukėlusių įvykių, verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius niuansus susijusius su šiom naujienom, ypač jų komentarais. Beje, šias naujienas pranešant neapsieita ir be etikečių klijavimo, sąmoningo manipuliavimo siekiant egoistinių ekonominių ir ideologinių tikslų.
Tai kas vyko Norvegijoje, anot prof. psichologo Albino Bagdono, „neįtelpa net į patologijos rėmus.“ Tačiau kažkokią iškreiptą logiką įžvelgė kai kurie komentatoriai. Juose ieškoma logikos ir paralelių ten, kur jų tikrai nėra.
Kaip galima įvertinti, kad ir tokį viešą komentarą: „Dešinysis ekstremizmas ir religija, tai – Norvegija?“ Ar tai neatsiduoda religinės neapykantos kurstymu? „Nuolaidžiavimas fanatiškai nusiteikusiems Katalikų Bažnyčios dvasininkams, norintiems visuomenei primesti viduramžiškas su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, moters teisėmis susikertančiomis klejonėmis, te šis kruvinas išpuolis tampa pamoka, virsta supratimu apie tai, kiek mažai tereikia, kad nuolaidžiavimas fanatizmui virstų kruvinomis skerdynėmis.“
„Savaime aišku, žvilgsnis krypsta į švietimą. Bet jau ne vienas mokytojas ir mokytoja yra pareiškę pasipiktinimą įžūliu Katalikų Bažnyčios kišimosi su savo nepakantumu kitokiems ir kitai, „nekrikščioniškai“, mąstysenai. Bet mokytojai tyli“, – rašo vienas komentaro autorių.
Tylėti neturi nei vienas laisvas ir atsakingas šalies gyventojas. Taip pat, nei viena pusė neturi teisės reikalauti, kad jų požiūris būtų įtvirtintas be jokių diskusijų, o kitaip manantys tiesiog neturi teisės savo požiūrio net išsakyti, o jei išsako – tai jau reiškia „religinio fanatizmo“, „talibano ideologijos“ skleidimą.
Po tokių „solidžių“ komentarų visai nestebina ir viename socialiniame tinklapyje daug pritariančių balsų sulaukęs N.P. komentaras: „Norvegijos įvykiai tik dar labiau veda prie išvados jog religija yra visų blogybių pradžia. Jos vieta šiukšlyne (geriausiu atveju prie Taro kortų ir kavos tirščių), bet kam labai reikia – privalo likt namuose. Už kryžių ir mėnulį turi būti baudžiama dar griežčiau nei už pjautuvą su kūju ar svastiką. Negali būti jokios kalbos apie religinę laisvę, nes sąžinės laisvė yra pakankama sąlyga.”
Kas bent tiek giliau analizuoja elementarius faktus, akivaizdžiai supranta, kad Norvegijoje įvykiai visai nėra susiję su „krikščionišku fundamentalizmu“. Kad tokią frazę – „žinome tiek, kad jis yra dešinysis ir kad yra krikščionis fundamentalistas“ – paleido policijos pareigūnai per spaudo konferenciją – tai blogai, bet iš dalies ir suprantama: policininkai nėra religijotyros žinovai, bet kai šios frazės pagrindu daro išvadas ir apibendrinimus žinomi apžvalgininkai – tai jau rodo profesionalumo stoką ar sąmoningą melą.
Kokia žudiko Norvegijoje tapatybė? Masonas, tamplierius, krikščionis fundamentalistas, žiaurių filmų mėgėjas…? Tarpe šių apibūdinimų, mažiausiai tinka „krikščionis fundamentalistas“. Pirmiausia žinome tai, kad jis visai nebuvo krikščionis, nes vertybinė skalė nėra krikščioniška, tai kiekvienas gali lengvai suvokti analizuodamas jo idėjines ir praktines sumaišytas platformas. Jo idėjos surandamos internete. Jo frazė, kad „kol kas man nėra prireikę prašyti Dievo stiprybės“ ar prieš įvykdydamas savo „žygdarbį“ bandė pasisamdyti brangią prostitutę akivaizdžiai parodo, kad su krikščionybe čia tėra tiek susiję, kaip tarp Hitlerio – „Dievas su mumis“ ir autentiško religingumo. Juk akivaizdu, kad kryžiukai bamboje dar nerodo asmens krikščioniškumo ar bendrai religingumo.
Visiems akivaizdu, kad kai kurios krikščionybės grupės tam tikrais istoriniais laikotarpiais jautė polinkį į brutalumą, agresiją, visai prasilenkdama su krikščionybės esme. Tačiau tai tikrai neleistina pačią krikščionybės esmę laikyti brutalia. Krikščionybės giluminė esmė yra būtent meilės, pakantumo kultūros skleidimas.
Kitas straipsnis su pavadinimu: „Kada su bombomis ir ginklais į areną išeis lietuviškas A.B.Breivikas?“ sudaroma aliuzija, kad ir Lietuvoje net elementariai pilietiški žmonės (ko šiaip lietuviams labai trūksta) yra potencialūs analogiškų Norvegijoje žudynių vykdytojai: „Net blaivininkai, kovojantys už visišką vyno ir alaus reklamos uždraudimą, į kovą eina lyg kryžiuočiai, išsirengę atvaduoti Kristaus kapą iš musulmonų. Tarsi „Švyturyje“ ir „Kalnapilyje“ dirbtų ne tokie pat lietuviai, o kokie viduramžių turkų pašos ir sultonai.“
Tokie komentarai parodo, kad norint apginti savo „tiesą“ yra leistini visi būdai, nesusijusios aliuzijos, manipuliacijos.
Taip pat šia proga reikia atkreipti dėmesį į subkultūrose dalyvaujančio jaunimo automatišką stigmatizavimą ir paženklinimą bauginančia etikete, kuri santykius tik dar labiau apsunkina. Jei paaugliai įsitraukia į „egzotiškesnę“ grupę, jokiu būdu negalima žiūrėti kaip į savaime potencialius žudikus, kriminalinius elementus. Tačiau būtina kalbėti, suprasti ir įspėti, kokie pavojai tyko tokiuose susibūrimuose ar žavėjimesi mirtimi ir žudymais virtualioje erdvėje. Kad žavėjimasis kanibalizmu, mirtimi, vampyrais nėra vien žaidimas… Tai atskleidė ir įvykiai Šiauliuose.
Tačiau gal ne mažesnę neigiamą įtaką žmonėms daro ir masiškai per populiarias Lietuvos TV rodomi smurtiniai filmai? Tame smurtiniame filmų gyvenime tiesiog maudomasi tarsi galvojant, kad tai žmogaus sąmonėje nepalieka jokio pėdsako. Kaip ir mėgstantys pažaisti įvairiais mirties, žudymo simboliais nebūtinai yra potencialūs žudikai, taip ir smurtinių filmų mėgėjai – tai, ką mato, neperkelia į realų gyvenimą, tačiau šis „maistas“ žmogaus vizijai tikrai turi įtakos ir persiduoda kasdieninei tikrovei.
Ar populiarios dainininkės Amy Winehouse ir kitų „žvaigždžių“ propaguojamas gyvenimo būdas yra mažiau pavojingas jaunuomenei? Ar jis neatneša daugiau mirčių nei septyniolikmetės supjaustymas ar net dešimtys mirčių Norvegijoje. Juk akivaizdu, kad toks „žvaigždžių“ gyvenimo būdas tampa įprastas, todėl mažai bešokiruojantis… Ar tarp tokių „žvaigždžių“ populiariojoje žiniasklaidoje propaguojamo gyvenimo būdo ir įtariamojo paleidimo Austrijoje taip pat nėra esminės jungiančios šerdies? Viską daryti vardan praktiško egoistinio pelno…
Juozas Dapšauskas
Slaptas “švietimas”, “perversmas” ar “talibanas” ?
(reakcija į straipsnį – „Kaip iš vyskupo M.Valančiaus daromas pranašas Mahometas“)
Tenka stebėti nuomones pasisakančių už ir prieš visišką alkoholio reklamos uždraudimo įsigaliojimą viešojoje erdvėje nuo 2012 metų. Straipsnio Lryte -„Kaip iš vyskupo M.Valančiaus daromas pranašas Mahometas“ (http://www.lrytas.lt/-13093427411308441042-kaip-iš-vyskupo-m-valančiaus-daromas-pranašas-mahometas.htm) autorius Paulius Jurkevičius pasisakydamas prieš alkoholio reklamos draudimo įsigaliojimą nuo kitų metų pradžios, abejoja, kad tai sumažins alkoholio vartojimą Lietuvoje: „Yra tikinčių, kad taip ir įvyks? Kad iš internetinių portalų, žurnalų ir dienraščių išėmus vyno reklamą, kaimo girtuoklėlis pradės blaivėti? Yra tikinčių?“
Bet greičiau čia ne tikėjimo, o mokslinių duomenų, nepriklausomų tyrimų klausimas. Reklama skirta ne alkoholikus skatinti nusigerti, o naujų vartotojų „paieškai“. Apie tai kalba ne vienas tarptautinis mokslininkų tyrimas. „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau“ (http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum ).
Ir vėl tenka dėti ant svarstyklių ilgalaikę temą: švietimu ar ribojimais? Be abejo, pirmiausia pasakysiu, kad esu už švietimą, tačiau tikrai ne tokį švietimą, kad „koks tu nekultūringas jei visai negeri alkoholio“ (čia sau netaikau, nes nesu abstinentas). Privalai bent kažkiek vartoti, kad būtum apsišvietęs ir kultūringas? Švietimą gali vykdyti tik nesuinteresuotos produkto pardavimais institucijos. Tačiau dažniausiai yra taip, kad labiausiai net politikai sverdami svarsčius, kad ne drausti reikia, o šviesti, lėšų tam švietimui visai nėra linkę skirti. Svarstis dedamas tik tam, kad karaliautų nevaržomas alkoholio verslas. O verslas savo pardavimus yra linkęs didinti iki maksimalaus ir neribojamo lygio.
Ne viešųjų ryšių, o moksline analize pagrįstų straipsnių tikrai internete yra apstu – tik reikia nuoširdžiai norėti surasti teisingus atsakymus į šiuos klausimus. 2008 metų pavasarį lrytas publikuotas straipsnis „Alkoholio gaminimas, jo reklama, jos apribojimai ir jų priešai“ byloja (http://www.lrytas.lt/-12049821561204257188-alkoholio-gaminimas-jo-rekla-ma-jos-apribojimai-ir-jų-priešai.htm) , kaip alkoholio reklama darė pražūtingą poveikį: „Alkoholinių psichozių pagausėjo nuo 9 atvejų 100 000 gyventojų 1990 m. iki 100 atvejų 100 000 gyventojų 2006 m.; 7–14 metų vaikų, gydytų dėl apsinuodijimo alkoholiu, skaičius išaugo nuo 17 atvejų 2001 m. iki 259 atvejų 2006 m.; per penkerius metus 40% padažnėjo mirčių nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų; 15–16 metų amžiaus grupėje visiškai nebevartojančių alkoholio liko mažiau nei 2%.“
Geria nelegalų ar legalų?
Reikia būti visiškai aklam ir metų metais nebuvusiam kaime, provincijoje, kad tvirtintum, kad reklama neveikia, kad masiškai geriamas nelegalus alkoholis. Gyvenu Vilniuje, bet tikrai dažnokai tenka apsilankyti provincinėse gyvenvietėse ir matyti, kaip tariamai masiškai perka pilstuką ar samanę. Tai akivaizdu, kad daugiausiai perkamas legalus alkoholinis gėrimas su labai kultūringais ir išvaizdžiais buteliais bei „bambaliai“, o ne kontrabandiniai. Gal manome, kad ką tik sukakus 18 (ar jaunesniems) yra „lygis“ gerti kokį nelegalų gėralą? Tikrai ne. Samanę ar pilstuką geria jau degradavę. Jie geria ne tik jį, bet ir bet kokį techninį apsvaiginantį skystį. Bet reikia visiems suprasti akivaizdų faktą: pradedama gerti solidžiai ir iškilmingai, o baigiama…
Socialiniame tinklapyje įdomiai viena žurnalistė sureagavo į alkoholinę kultūrą: „Dažna situacija, kai kokiame vakarėlyje žmonės pradeda klausinėti: ką gersi? Nori vyno? Degtinės? Tai gal bent alaus? Kai atsakau: gyvenu gerai ir nieko nenoriu (dažnai tenka pakartoti kelis kartus ir vis garsiau), visi baisiai supyksta. Keista, kad nereikia aiškintis, jei pasakai, kad nemėgsti sūrio, šokolado, ananasų, nerūkai… o va jei negeri, esi kažkoks idiotas“.
Turėdamas konkretų asmenį, bet jo neįvardindamas P. Jurkevičius teigia: „Vienas absoliutinio draudimo tinktūrą peršantis daktaras niekaip nenori suprasti, kad vyno kultūros žmogus nėra girtuoklis.“ Pritariant šiai minčiai, dar daugiau reikia pasakyti, kad ir sidro, alaus, net ir samanės bei pilstuko išgeriantis nebūtinai jau yra girtuoklis. Visiems yra akivaizdu, kad esmė kiekiuose. Tačiau girtuoklis tiek pat gali būti vyno gėrėjas kaip ir samanės. Alkoholikai tikrai savo degradaciją nepradeda vartodami langų valymo skysčius…
Realūs nekokie vaizdeliai
Neseniai lankiausi viename Molėtų rajono bažnytkaimyje. Gražios vietos – tačiau pasivaikštant po kaimo parduotuves – vaizdelis kraupokas. O kartais nereikia eiti ir į parduotuvę, „parduotuvė“ pas tave ateina. Štai vienas jau iš išvaizdos prasigėręs žmogus atnešė parduoti vieną pakelį varškės ir jau prapjautą varškės sūrį. Paprašė 6 Lt, paskui siūlė už 3 Lt, kad tik galėtų už juos nusipirkti kažkokio skysčio su „šventąja“ alkoholine medžiaga. Nepirkau, principas neleido, tikriausiai kažkas kitas nupirko ir vargšelis turėjo iš ko išgerti. Išsiaiškinome, mat jam močiutė atnešanti šių maisto produktų, bet ir juos jis nešantis parduoti, kad tik galėtų išgerti.
Kitas vaizdelis parduotuvėje: ištiesė pagiringas žmogelis ranką pardavėjai su keliais litais ir prašo vyno, o jei tas neišeinąs, tai – alaus. Pakalbinau pardavėją: „Jūs dabar padarėte nusižengimą, už kurį numatoma bauda (pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymas – „Alkoholinius gėrimus draudžiama parduoti neblaiviems asmenims“)“. Dalinai nustebo, bet ir išsigando – tik pasiteisino: „Juk visi taip daro: jei neparduosiu tai kaimyninėje parduotuvėje parduos…“ Taip visi ir gyvenam – jei ne aš, tai kitas? Gal laikas keisti požiūrį iš esmės: nei aš, nei kitas!
Kad karaliautų saikas
„O, beje, kur tie tikintieji? Turiu galvoje Romos katalikų konfesijos atstovus. Kodėl jie tyli, nors akivaizdžiai keliaujame islame įtvirtinto marginalinio požiūrio į vyno kultūrą link?“ – klausia minėto straipsnio autorius.
Bažnyčios atstovai netyli ir kartu su kitais mokslininkais išreiškia nuomonę ne apie vyno kultūrą, o bendrai alkoholizacijos nekultūrą, kad ją reikia mažinti: „Akademikai, visuomenės veikėjai ir Bažnyčios atstovai ragina nepanaikinti alkoholio reklamos draudimą, o kitus metus paskelbti sveikatos ir sveikatinimo metais“. (http://katalikai.lt/index.php?id=9&nid=5928). „Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dėl tėvų aplaidumo Lietuvos vaikai iš 37 tirtųjų šalių yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio dažnumą. Tai nulėmė itin trumparegiška valstybės politika, kuomet pagrindiniu šalies sėkmės rodikliu pradėta laikyti viena verslo šaka, neatsižvelgiant į tai, kokias pasekmes jos klestėjimas atneša visuomenei“, – teigiama kreipimesi į Prezidentę ir Seimo narius. Tačiau kas jų balsą girdi?
Teigdamas, kad negalima eiti tabako reklamos uždraudimo keliu ir tą patį taikant alkoholiui, gerbiamas P. Jurkevičius sako: „Niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti, kad tabakas kaip nors naudingas sveikatai.“ O alkoholis kažkaip naudingas… Kaip bebūtų keista – pasakysiu, kad tam tikromis aplinkybėmis rūkymas truputi naudingas sveikatai. Ne, nejuokauju. Ir tuo labiau neskatinu taip savo sveikatą taisyti, bet… Rašau turėdamas labai konkretų pavyzdį, kai vienam, drįsiu pasakyti, tikrai kilniam kunigui gydytojas patarė kartais užsirūkyti, kad sumažinus perdėtą jautrumą. Neveltui Islandijoje ir rengiamasi cigaretes pardavinėti tik su receptais vaistinėje…
O gal visiems reikia pradėti pratintis prie tos minties, kad ne tik įsigalios alkoholio reklamos draudimas, bet jis savo laiku bus pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, kaip yra kiek toliau geografiškai nuo musulmoniškų šalių nei mes nutolusioje Skandinavijoje? Reikia labiau girdėti šios srities specialistus: „Priklausomybių prevencijos politika turi būti pagrįsta ekspertų išvadomis“ (http://www.lrytas.lt/-12691015321268836664-a-veryga-priklausomybių-prevencijos-politika-turi-būti-pagrįsta-ekspertų-išvadomis.htm) , kurie apie griežtesnių priemonių naudą kalba: „Rezultatai pranoko lūkesčius, nes per dvejus metus apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais ir alkoholio surogatais sumažėjo 31 proc., o alkoholinių psichozių sumažėjo 27 procentais. Be to, 2008 metais pirmą kartą po beveik dešimtmetį trukusio drastiško augimo buvo užregistruotas vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičiaus mažėjimas. Manau, kad šie skaičiai kalba patys už save.“
Dar kartą pakartosiu, kad nesu ypatingas draudimų šalininkas, o labiau sveikatos kultūros puoselėtojas, bet stebint alkoholio pramonės gebėjimą visus – pradedant žiniasklaida ir baigiant politikais – surikiuoti pagal savo milžiniško pelno interesus, tenka klausti: „Ar tai nepanašu į valstybinį perversmą? Kas valdo šalį?“ (http://www.etaplius.lt/Nuomones/Ar-tai-nepanasu-i-valstybini-perversma-Kas-valdo-sali). O tą „perversmą“ pradėjo labai apgalvotai ir itin slaptai dar 2010 m. lapkričio viduryje. Susikviečiama žiniasklaida, bet apie ką kalbama susitikime “nebuvo spaudai”. Taip “už uždarų durų“ sukviečiami ne tik žiniasklaidos vadovai, bet ir partijų atstovai… Kad apsvarstytų, kaip toliau krautis milijonus iš šalies alkoholizacijos tragedijos – „Alkoholio ir žiniasklaidos atstovai svarsto, kaip keisti alkoholio reklamos draudimo „aspektą”" (http://vz.lt/straipsnis/2010/11/12/Alkoholio_ir_ziniasklaidos_atstovai_svarsto_kaip_keist2). Beje, į jų gretą pirmais numeriais stojo ir krikščioniškomis besivadinančių partijų atstovai.
P. Jurkevičius išsakyta mintis tikrai labai aktuali, kad sveikatinimo programą privalome matyti kaip visumą, o ne tik vieną kenksmingą faktorių: „Jeigu jau yra noro kovoti už dar neišsilaksčiusios tautos sveikatą, kodėl visur gausu cholesterino pritvinkusių produktų reklamos?“ Bet žinant, kad tų sveikatą ardančių veiksnių yra ne vienas, nepaneigia reikalo kalbėti ir paskirai apie konkrečius faktorius, ir apie visumą.
Ir į karaliaus sostą pasodinkime karalių – saiką. Tik tokia valstybė gali tikėtis išlikimo, o ne tik švenčianti valdovų karūnavimo iškilmes. Siekime, kad karaliautų visko saikas, bet alkoholio reklama, beje, nesukuria jam tinkamo sosto, o tik skatina vartoti vis daugiau ir daugiau.
www.tikiu.lt
Juozas Dapšauskas
Kai laurai atitenka ne tiems, arba – Aš turiu teisę
Tenka stebėtis, kai laurus už pasiektus rezultatus atsiima ne tie, kurie labai sunkiai dirbo, kad situacija pradėtų gerėti, o net tie, kurie savotiškai stabdė šių rezultatų pasiekimą. Europos transporto saugumo taryba birželio 23 d. Briuselyje paskelbė, kad Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) valstybių mažinant eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičių. Atsiimti apdovanojimo atvyko susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris, beje, buvo vienas iš alkoholio pramonės atstovų Seime priimant šiai pramonei palankius įstatymus. Visiems akivaizdu – greičiausiai nelaimių keliuose skaičius pradėjo mažėti 2008 metais, kai šie metai buvo paskelbti Blaivybės metais, kai buvo priimtas alkoholio reklamos ribojimas ir kiti nepalankūs šiai pramonei įstatymai, kai pradėjo mažėti alkoholio bendras suvartojimas, buvo sugriežtintos bausmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą išgėrus. Tai, kad sumažėjo bendras avaringumas, neabejotinai didelės reikšmės turėjo beveik perpus sumažėję eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs kelių eismo dalyviai.
Kiekvienas turime asmens teises. Ypač jos yra pabrėžiamos šiais demokratijos laikais. Ir tai yra didelis laimėjimas. Asmens teisės sąvoka skamba kur reikia ir kur nereikia: nesusituokę sako, kad mes turime turėti tas pačias teises kaip ir susituokę, dvi moterys lesbietės gyvendamos kartu turi teisę vadintis šeima ir dar turi teisę mėgintuvėlyje su donoro sperma „pasigaminti“ vaiką. Neatsakingai pasimylėję taip pat turi ypatingą teisę į negimusios gyvybės žudymą, nes kitu atveju bus pažeista teisė į asmeninį gyvenimą, į karjerą. Tiesiog teisių yra labai daug: vienos prigimtinės ir neginčijamos, kitos – keliančios daug klausimų.
Tačiau po tokios įžangos kalbėsiu kiek apie kitas teises, teisę. Tikriausiai mažai kuri kita sritis būtų taip plačiai apimanti, kaip kelių eismas, kuriame dalyvauja tokia didelė dalis žmonių, Vieni yra tik pėstieji, kiti – keliose rolėse: būna ir pėsčiaisiais ir transporto vairuotojais.
Prieš metus buvo džiūgavimo, kad karas keliuose yra ženkliai pristabdytas. Tačiau ekspertai pastebi ir didelį siūbavimą: tai padėtis gerėja, tai vėl prastėja. Praėjusių metų rugsėjo viduryje autoįvykiuose per kelias dienas žuvo 10 žmonių. Pareigūnai prakalbo apie kontrolės sugriežtinimą. Suprantama, kad mažai padės apsvaigusių nuo alkoholio švietimas, labiau išblaivins tik griežtos baudos.
Galime pasidžiaugti, kad ir Europos pareigūnai pripažįsta, kad Lietuva per dešimtmetį yra tarp didžiausią pažangą pagal saugumą keliuose padariusių valstybių Europos Sąjungoje. 2001 m. pagal žuvusių keliuose skaičių Lietuva tarp dabartinių Europos Sąjungos valstybių buvo priešpaskutinė ir lenkė tik Latviją. Vienam milijonui gyventojų teko 202 žuvusieji. 2009 m. šis rodiklis siekė 110. Lietuva aplenkė ne tik Latviją, bet ir kaimyninę Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją bei Graikiją. Tai pavyzdys, kad nėra užkeiktų blogybių, kurios niekaip negali būti išsprendžiamos, padėtis ženkliai gerinama. Norint ir konkrečiai darant – yra ir akivaizdūs rezultatai.
Vertinant šalių progresą 2008–2009 m., Lietuva Europos Sąjungoje užėmė antrą vietą – žuvusiųjų sumažėjo 26 proc. Geresnių rezultatų pasiekė tik Slovakija. Praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 300 žmonių – t. y. 58 proc. mažiau nei 2001-aisiais, kai žuvo daugiau kaip 700 žmonių. Tačiau, kad ir stipriai atsispirta nuo dugno, turime būti realistai ir matyti, kad tikrai nesame pagal žuvusiųjų keliuose skaičių aukštumoje. Tiesiog daromas šuolis. Jei bus atsipalaiduota, tai ir šie geri poslinkiai greitai gali būti nieko verti. „Karas keliuose“ tęsiasi.
Kad eismo taisyklės tarnautų žmogui
Teko Australijoje vairuoti mašiną. Tikrai nustebino, kaip ženklai sustatyti laikantis ne labai jau apibendrintų principų, kurie neretai neatitinka realių tarnavimo užduočių. Prie kiekvieno posūkio pastatytas toks greitį reguliuojantis ženklas, kuris leidžia tinkamai ir saugiai atlikti manevrą. Kai važiuoji per skirtingo staigumo posūkius, žvelgi į spidometrą ir matai kaip tiksliai paskaičiuota: važiuotum bent 10 km greičiau – rizikuoji nulėkti nuo kelio, važiuosi lėčiau nei leistina – būsi „kamštis“ kitiems eismo dalyviams. Maksimalus ženklų ir taisyklių tarnavimas žmogui. Pas mus neretai atsitinka taip, kad ne eismo taisyklės ir ženklai padeda eismo dalyviams, o žmonės yra priversti jiems tarnauti.
Visi supranta, kaip policijos pareigūnai yra linkę piktnaudžiauti baudomis. Nuo kovo 1 d. ši problema, tikėtina, kad ženkliai sprendžiasi, nes surenkami senieji greičio matavimo prietaisai ir naudojami tik greičio matuokliai, kurie turi vidinę atmintį, galintys išsaugoti duomenis. Nauji matuokliai ne tik fiksuoja greitį, datą, laiką, bet kai kurie ir kelio kilometrą. Griežtinama kontrolės sistema: kur pareigūnai išvyksta tikrinti greičio.
Juk neretai policija greitį tikrina ten, kur tikrai nėra pati avaringiausia vieta. Policijos pareigūnai eikvoja degalus ir važiuoja į kokią nuošalią gyvenvietę. Tose gyvenvietėse, kur labai mažai sodybų ir gyventojų, kur natūraliai vairuotojai viršiją greitį ir pasislepia pareigūnai. Matomas tik vienas tikslas – sužvejoti baudą. Avaringumą vargiai tai mažina, nebent policininkų ar valstybės kišenes papildo.
Kita prevencijos priemonė: „gulintys policininkai“. Daugelyje vietų ši priemonė tikrai pasiteisino, tačiau neretai jie pastatomi tiesiog gerai neįvertinus visų aplinkybių. Vienoje gyvenvietėje patys vietos gyventojai savavališkai išmontavo gulinčius policininkus, nes jie tik bereikalingą triukšmą keldavo. Mat šiuo keliu nemažai pravažiuoja krovininių automobilių. Tai įrengus gulinčius policininkus naktimis nebebūdavo galima pamiegoti, stabdant kaukdavo stabdžių kaladėlės, o paskui gyventojus budindavo įsibėgėjančios transporto priemonės. Neretai saugumo priemonės taikomos nepilnai įsigilinus į situaciją.
Vienoje geležinkelio pervažoje įvyko tragiška nelaimė. Naktį važiuodami kur gana geras matomumas, įvažiavo į pervažą ir užgeso. Nebuvo nei neblaivūs, nei kažkur labai skubantys. Kartai nutinka tokios sunkiai paaiškinamos tragedijos. Keli iš keleivių žuvo. Po šio įvykio šioje pervažoje atsirado ‚stop‘ ženklas, imtasi tariamai griežtų priemonių, nors traukinių eismas šiuo geležinkeliu yra labai neintensyvus, mašinų srautas taip pat.
Kai kuriose gyvenvietėse, kur jau baigia išmirti paskutiniai pasenę ir nebevaikščiojantys gyventojai, eismas leidžiamas tik 50 km per valandą greičiu, tuo tarpu visai nustembi, kai iki „T“ sankryžos belikus 200 metrų mieste išvysti leidimą važiuoti 60 km per valandą greičiu. Neretai nėra paprasčiausios logikos.
Suprantama, kad pirmiausia turi būti žmogaus saugumas, gyvybė, sveikata, tačiau ekologinės, eksploatacinės, ekonominės pusės taip pat turi būti tinkamai įvertintos. Reikėtų naujai ir skirtingai įvertinti važiavimo per gyvenvietes greitį. Kai kurios gyvenvietės dar vadintinos gyvenvietėmis, kitose – jau tik kelių sodybų griaučiai belikę, tačiau vis vien ten privalu važiuoti tik 50 km per valandą. „Gulintys policininkai“, kai tenka sustoti vos ne visiškai ir pajudėti iš naujo, taip pat neretai yra įrengiami nevisai įvertinus aplinkybes. Bendri standartai taikomi turėtų būti kuo labiau atsižvelgiant į konkrečią vietovę ir sąlygas, skirtingą eismo intensyvumą, taip pat kitus faktorius.
Pėsčiųjų perėja – mano teisė ar pareiga?
Ekologiškumas, kuro sąnaudos ir galimybė saugiai, bet ir greitai pasiekti tikslą yra suderinami, tik tam reikia noro, o jo neretai kaip tik ir pritrūkstama. Sakoma, kad nėra atskiros vairavimo kultūros, o yra bendra žmogaus kultūra. Visuomenėje veši individualistinė sąmonė, kad esu tik aš vienas, aš turiu teises, valdau didelio galingumo mašiną, tai net nebereikia posūkių rodyti, arba galiu jį parodyti vos ne po manevro: iki posūkio liko vos 100 metrų dar didinu greitį, paskui – užlindęs už kitos transporto priemonės – staigiai stabdau. Dėl tokių chuliganų (netinka tas žodis dažnai vartojamas kelių erelis, nes jis gana dviprasmiškas), daugiausiai ir įvyksta eismo nelaimių.
Tenka ne kartą nusistebėti, kaip pėstieji net neapsižvalgę žengia per pėsčiųjų perėjas. „Mes turim teisęs, juk tai perėja“. Taip, teisė ir pirmumas pėstiesiems, bet ir pareiga įsitikinti, kad saugu. Kas iš tų teisių, kai kas nors visai ne dėl to, kad nenorėjo praleisti, bet kad tiesiog šiuokart nepastebėjo, ims ir pertrenks. Bus įmanoma tai kompensuoti pinigine išraiška. Kažin?
Visada verta tiesiog viduje girdėti tą Biblijos paraginimą, kad elkitės taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Nesuprantama ir pėsčiųjų įsivaizduojama teisė žengti per perėją vos ne prieš mašiną, kuri yra įsibėgėjusi, kai po jos visai nėra mašinų ir jai pravažiavus galima saugiausiai pereiti kelią. „Geriau tegu vairuotojas sustoja, nes AŠ einu, čia perėja“. O gal verta pagalvoti, kad jis sustojęs ir vėl pajudėdamas iš vietos padidins oro užterštumą, kuriuo mums visiems reikia kvėpuoti?
Kilnesnė teisė
Ir svarbiausia visiems pagal galimybes kuo dažniau pasinaudoti teise vaikščioti pėstute. Kur galima nueiti neilgus atstumus per 15 – 30 min. tikrai neverta vargintis važiuoti su automobiliu. Ar neverčiau pasirinkti teisę bent truputi pasimankštinti einant pėstute, sutaupyti pinigų ir bent nedidelį saikelį gauti sveikatos? Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasinaudoja šia teise į darba neretai keliauja pėstute. Turi dvi teises: transportui naudoti valstybės lėšas ar pasirinki aukštesnę teisę, kuri ir jai pačiai yra žymiai naudingesnė – paėjėti pėstute. Taip parodomas ir pavyzdys kitiems – taupyti tiek savo, tiek valstybinius pinigus ir skatinti kuo ekologiškesnę bei sveikesnę kultūrą be automobilio. Taip pat ir dviračių naudojime mes dar baisiai atsiliekame nuo kitų Europos šalių. Kai galiausiai bus pasiekti ir čia rezultatai – laurus taip pat skubės atsiimti tie, kurie nieko prie to neprisidėjo ar net trukdė teigiamom permainom?
Tikiu.lt
Jaunimas, ypač mėgstantis keliauti, tikriausiai jau gana gerai žino, kas yra Taizé. Dešimtimis tūkstančių, atsivėrus geležinei uždangai, pabuvojo tiek Taizé bendruomenės susitikimuose Prancūzijoje, tiek organizuojamuose Europos jaunimo susitikimuose kuriame nors Europos didmiestyje.
Kviečiame rugpjūčio 4 – 16 dienomis su mumis vykti į Taizé (Prancūzijoje), kur praleisime savaitę kartu su kitais jaunais piligrimais iš viso pasaulio.
Norinčius pasiruošti šiai piligrimystei ir vykti kartu į šį Jaunimo susitikimą Taizé prašome kreiptis kuo anksčiau.
Informacija: tel. 8 685 24336; 8 600 01845
El.paštu: dykuma3@gmail.com , juozas.dapsauskas@gmail.com
Plačiau galite sužinoti internete adresu www.tikiu.lt, www.taize.fr/lt
Susijusios nuorodos:
Taizė – jaunimo tikėjimo pavasaris
http://www.siauliaiplius.lt/main/turinys/patirtys/1/1342
Pasitikėjimo piligrimystė Lietuvoje su Taize
Afrikoje mažėja Afrikos
http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/ivairybes/afrikoje-mazeja-afrikos/
Juozas Dapšauskas
Kam tenka milijonai, o kam – milijardai?
Suprantama, kad audringų diskusijų sukels siūlymas vos kelis procentus nuo tabako ir alkoholio akcizų, kuriuos gauna valstybės biudžetas, skirti numatomam kurti fondui, kuris finansuotų prevencinius projektus skatinančius blaivų ir sveiką gyvenimo būdą. Delfi straipsnyje „A.Matulas nusitaikė į akcizų milijonus“ http://www.delfi.lt/news/daily/Health/amatulas-nusitaike-i-akcizu-milijonus.d?id=45129195 , tarsi sudaroma nuomonė, kad tų pinigų reikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, o ne būtent visuomenės interesui, bendrajam gėriui ginti ir puoselėti.
Seimo narys A. Matulas gegužės 4 d. su grupe parlamentarų užregistravo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas kurti Narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondą į kurį būtų pervedamos 2 proc. visų pajamų, kurias valstybė gauna iš alkoholio ir tabako akcizų.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad naujai atgaivinti idėją nuo kvaišinimo pramonės surenkamų valstybei šimtų milijonų skirti priklausomybių prevencijai kilo po Seimo nario Kęstučio Daukšio pasiūlymo, kad būtina dalį nuo akcizų skirti blaivybės idėjų sklaidai, švietimui, prevencijai. Ekonomikos komiteto nario K. Daukšio viešai buvo pasiūlyti ne keli procentai nuo akcizų, o kelios dešimtys. Beje, visuomenininkai, kurie neretai dirba vien iš entuziazmo, idėjos, pilietinės atsakomybės, būdami labai kuklūs, pasiūlė, kad bent 2 proc. nuo šios nuodijimo pramonės surenkamų akcizų būtų skiriama prevencijai, sveikatinimui.
Ar nekeista tai, kad kyla nusistebėjimai, kad visuomenininkai pasiūlė steigti tokį fondą, įžvelgiami net lobistiniai interesai. Kai yra svarstomos tabako ir alkoholio kontrolės priemonės, tada suinteresuoti atstovai „dantį užkalba“, kad negalima drausti ir riboti legalaus verslo, o reikia šviesti, kelti kultūrą, vystyti prevencines programas. O kai siūlomos švietimo programos – tada jau raginama nieko nedaryti: tiesiog būti „tolerantiškiems“ matant nugirdomą ir išžudomą šalį bei šimtais milijonų litų pelno beplaukiančio į užsienio šalis. O pasekmes nuolankiai kęskime patys?
Tik rezultatyvi prevencija, o ne imitacija turi būti finansuojama
Suprantama, absurdas yra, kai tas prevencines programas pradeda vystyti pačios bendrovės, kurios susikrauna iš kvaišalų šimtus milijonų litų. Nėra jokios ekonominės logikos: įsivaizduokime bet kokį verslą, kuris skirtų pinigus įtaigiai reklamai: nevartokite mūsų produkcijos! Tas prevencines programas gali vykdyti tik nepriklausomos ir nefinansuojamos verslo, kuris gauna iš svaiginimo pinigus, organizacijos.
Jei ne, ta vadinamoji prevencija duos tik išvirkštinį rezultatą (nes to jie ir sieks). Viešuosiuose ryšiuose pagrindinį akcentą įmanoma paslėpti tarp eilučių. Pavyzdžiui galima „prevenciškai“ ir įspėjant prekybos centruose prie alkoholio ir tabako skyrių įrengti užrašus: „Jaunuoli, čia ne tau“. Kaip tai veiks? Tikrai, kad paskatins vartoti: „Ką, aš pienburnis?“ „ Aš noriu būti suaugęs“. “Juk aš nesu toks, nuo kurio lūpų dar nenudžiūvęs mamos pienelis“. „Man reikia kažko stipresnio“, – tokios mintys knibždės perskaičius tokį „prevencinį“ užrašą.
Reikia žinoti, kad kvaišalų pramonė baidosi net ne tiek suvaržymų, kiek poreikio visuomenėje svaigintis sumažėjimo. Kontrolė gali milijonais litų sumažinti pelnus, o visuomenės blaivėjimas, sveikatinimo programos visiškai sužlugdyti šiuos tariamus verslus.
Tad nekeista, kad skirtinguose leidiniuose neseniai pasipylė straipsniai, kaip šviečiamasis projektas „Blaivi klasė“ neva niekina moksleivius ir mokytojus. Geriau milijonus leisti nepaveikiems plakatams spausdinti: „Narkotikams – ne“? Ar vien teorinėm paskaitėlėm apie tabako ir alkoholio bei kitų narkotikų žalą? Nerezultatyvią prevenciją gali paremti ir tabako bei alkoholio bendrovės sudarydamos įvaizdį, kokie yra tariamai socialiai atsakingi.
Prieš metus įkurta neva visuomeninė sveikatos organizaciją, kurios prezidentas yra rūkalius. Apie ką ir kalbėti? Kodėl įkūrė? Nes pakvipo ES fondų dideliais pinigais. Tačiau teigiamą rezultatą kaip gali pasiekti tie, kurie nerodo rezultatų savo pavyzdžiu? Jie net nekelia sau reikalavimo pasiekti rezultatų. Svarbiausia susižerti pinigus.
Nevyriausybinis sektorius rezultatyvesnis
Kitose šalyse yra atlikta daugybė tyrimų, kad nevyriausybinės organizacijos yra žymiai rezultatyvesnės siekdamos užsibrėžtų tikslų bei rezultatų nei vyriausybinės. Tad tvirtos demokratijos šalyse labai didelę dalį paslaugų teikia nevyriausybinės organizacijos, kurioms yra sumokama iš valstybės už rezultatyvų darbą. Tačiau Lietuvoje kai kam yra labai gerai turėti silpną nevyriausybinį sektorių. Vienas iš pavyzdžių: kaip buvo priimtas įstatymas imant pagrindu kitas šalis, o padaroma „lietuviškai“ – 2 proc. nuo pajamų mokesčio galimybė skirti ne tik visuomeninėm organizacijom, bet ir valstybinėm įmonėm.
Kartais valdžia gali taip susilieti su nusikalstamu verslu, kad tai tampa bendru interesu. Pažiūrėkime ir carinės valdžios Lietuvoje nugirdymo politiką. Savotiškai galima teigti, kad ją sustabdė vienas visuomenininkas vyskupas Motiejus Valančius. Su ironija galima pasakyti, kad jis buvo vienas iš didžiausių „verslo“ žlugdytojų. Tai konkretus pavyzdys, kad norint galima pasiekti rezultatų tiek tada, tiek šiandien. Juk paskutiniu metu bent kažkiek mažėjantis alkoholio vartojimas yra visuomenininkų ir vyriausybės bendradarbiavimo rezultatas, kai imamasi konkrečių priemonių.
Šie metai ES yra paskelbti Savanorystės metais. Kitų šalių modelis parodo, kad žmonės pirmiausia ugdosi, įgauna patirties ir žinių veikdami kaip savanoriai visuomeninėse organizacijose, dalis po kurio laiko šią veiklą vykdo gaudami atlygį už rezultatyvų darbą, kiti ją tęsia jau dirbdami versle ar valstybinėse institucijose, savanorišką veiklą tęsia kaip papildomą mielą ir prasmingą visuomeninį užsiėmimą.
Ar sąžinė tokia skaidri, kad jos net nesimato?
Prieš dešimtmetį tokie pasiūlymai, kad reikalinga skirti fiksuotą dalį nuo akcizų priklausomybių prevencijai jau buvo pateikti, bet jie nebuvo priimti. Ir už tai tie politikai turėtų jausti didelę sąžinės graužatį, slegiančią atsakomybę, daryti viešą atgailą, nes paskutinis dešimtmetis buvo tas laikotarpis, kai absoliutaus alkoholio suvartojimas labiausiai augo, pasiekdamas piką apie 2007 metus, suprantama su visomis tragiškomis pasekmėmis: ligomis, auto avarijomis, traumomis darbe, konfliktais, šeimų skyrybomis, vaikais globos namuose, nužudymais ir savižudybėmis, išmokomis dėl prarasto darbingumo ir panašiai. O gal vis vien kai kas įsivaizduoja: „Mano sąžinė tokia skaidri, kad jos net nesimato?“
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. mirčių dėl alkoholio vartojimo skaičius išaugo 40 proc., baisiai didėjo paauglių girtavimas. Apie tai garsiai tiesiog šaukė šios srities žinovai: „Ekspertai: Lietuva – girta ir socialiai degraduojanti“. Delfi paskelbtame pokalbyje tada buvo pateikiama http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=12071801 , kad „per penkerius metus alkoholinių psichozių skaičius išaugo nuo 55 iki 90 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų“. Beje, nedviprasmiškai galima pasakyti, kad valstybė buvo tapusi savo narių žudikė – besipelnanti iš žmonių priklausomybių – tikrai niekuo geresnė už mafiją. Kaip šiandien elgsis politikai, o ir žiniasklaida?
Čia nerašysiu kokiomis frazėmis manipuliuojančiai yra reklamuojamas alkoholis – tai matome visi. Per miestą perėjus ar važiuodamas per Lietuvą pagalvoji, kad kitokios ekonomikos kaip ir nėra – tik susijusios su alkoholiu. Šiandien vis garsiau yra kalbama, kad ant etikečių privalo būti pateikta neklaidinanti informacija apie įvairiausius konservantus maiste, o kad ant alkoholinių gėrimų nepateikiama apie nuodijantį turinį – kol kas dar nematoma reikalo kelti tokio klausimo? O gal ta reklama ir nemeluoja? Gal taip ir yra, kaip sakome reklamoje apie šias narkotines, psichotropines medžiagas: tikrai tai „prideda sparnus“ ir panašiai. Tada galima reklamuoti ir bet kokius kitus kol kas nelegalius narkotikus – juk reklama neklaidinanti: trumpalaikis efektas gal ir panašus, kokį žada reklama? Apie galutinį efektą ir pasekmes nei etiketės, nei reklama nekalba, tik susižeria milžiniškus pelnus.
Ar parodysime „aukščiausią klasę“ ar toliau garsėsime pasaulyje kaip savižudžiai?
Prevencijai kelios dešimtys milijonų litų atrodo neperlipamas kalnas, o pasekmėm – gydymui, beje, reikia milijardų. Finansų ministerijos skaičiuotojai tai turėtų be didesnio vargo suprasti, nes tikėtina, kad ten nedirba alkoholio pramonės bendri akcininkai, buhalteriai. Valstybei ateina dideli pinigai iš kvaišalų pramonės akcizų, tačiau pažiūrėkime kokius pelnus gauna akcininkai, kurie neretai yra visai ne iš Lietuvos. Štai praėjusį mėnesį pranešta, kad vien „Švyturio-Utenos alaus“ akcininkai nusprendė išsimokėti 100 mln. Lt dividendų. „Žlugdomo“ verslo pelnas iškeliavo į Daniją.
Bendromis visuomeninių organizacijų ir vyriausybės pastangomis būtų galima pasiekti gana greitų ir akivaizdžių rezultatų. Tik reikia logiško mąstymo ir noro. O kad noras atsiranda kitoks: kad tik sudarius kuo palankesnes sąlygas kvaišalų pramonei – tai pakvimpa nusikalstamu vertelgų ir politikų bendradarbiavimu. Sunku priimti įstatymą, kad atsirastų vaizdinės priemonės ant cigarečių pakelių apie rūkymo pasekmes? Tokios šokiruojančios pakuotės jau yra ne vienoje klestinčioje šalyje. Kai bus įsteigtas fondas, tada galima ne tik rezultatyvų projektą „Blaivi klasė“ rengti , bet ir „blaivus Seimas“, „blaivi policija“ ir „blaivi žiniasklaida“. Visom prasmėm – blaivi ir sveika. Čia tai būtų parodyta aukščiausia klasė.
Taip pat reikia siekti, kad prevencija netaptų tik kova prieš priklausomybes, bet veikla už blaivų, kritiškai mąstantį, sveiką, laimingą žmogų. Todėl iš numatomo steigti fondo turėtų būti finansuojamos ne tik programos: nerūkykit, negerkit alkoholio, nevartokit kitų narkotikų, bet ir sveikatinimo programos, kurios visuomenę skatintų, „užkabintų“ būti sveikiems ir stipriems. Svarbu išryškinti ne tik blogybes, bet tuo labiau parodyti teigiamus dalykus. Pasirodo, 2008 metų paskelbimas Blaivybės metais davė apčiuopiamus rezultatus. Būtų pats laikas kitus 2012 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Rezultatai taip pat garantuoti.
www.tikiu.lt
Jau praėjo daugiau nei 3 metai, kai startavo interneto vartai tikiu.lt. Kaip nuo pradžios, taip ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas pasaulietinės žiniasklaidos stebėjimui ir aktyvių nuorodų talpinimui. Atnaujindami puslapį nuorodas išskiriame į dvi grupes: vienos labiau – susijusios su tikėjimu, kitos – turi platesnį visuomeninį, pasaulietinį, kultūrinį, sveikatinimo pobūdį.
Talpiname ne tik „geras“ nuorodas, bet ir tas, į kurias verta atkreipti dėmesį. Todėl bus galima nuorodą pakomentuoti, patikslinti joje pateiktą informaciją.
Finansinė mūsų padėtis labai bloga, tačiau tęsiame savo tarnystę toliau. Jei manytumėte, kad šis darbas yra reikalingas, prašome mūsų veiklą paremti. Taip pat nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie sušelpėte bent nedidele auka. Šiuo puslapiu dažniausiai naudojasi kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, todėl net nelabai agituojame mums skirti 2 proc. pajamų mokesčio. Jei turite galimybę - skirkite mums. Įmonės reikalingus duomenis rasite kontaktų puslapyje. Jūsų dėka galime tęsti žiniasklaidos skaidrinimo, dialogo, teigiamų žinių skleidimo darbą, sveikai kritiškos visuomenės formavimą.