Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metai: užauginsime paliegėlius, „zombius“ ar sveikus vaikus?

 

Spalio 22 d. 12 val. LR Seime, Konstitucijos salėje rengiama tradicinė konferencija-forumas  sveikatos aktualijų tema. Šiuos metus Lietuvos sveikuolių sąjunga paskelbė Sveikos šeimos metais, o po to Seimas – Vaikų sveikatos metais. Tad Seime rengiamas forumas būtent su vaikų sveikata susijusioms temoms aptarti.

Konferencijoje „Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metai: užauginsime paliegėlius, „zombius“ ar sveikus vaikus?“, kurią organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga, VšĮ Tėvystės centras, kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, bus aptariamos aktualios problemos, pateikiami gražūs geros praktikos pavyzdžiai.

Apie sąmoningą tėvystę mintimis dalinsis Perinatalinės psichologijos prezidentas, gydytojas akušeris ginekologas Romualdas Šemeta. Gerąją praktiką pateiks sveikatingumą diegiantys darželiai paremti ekologijos, sveikatingumo, ugdymo lauke principais (gamtos darželis „Po smilgom“ ir „Augueko Dūzginėlis“). Taip pat bus pasidalinta, kaip sveikuolių stovyklos keičia moksleivių mąstymą ir elgesį, kaip blaivūs vakarėliai suteikia jaunimui galimybę linksmintis be alkoholio. Taip pat apie alkoholio vartojimo stabdymą paauglių tarpe kalbės verslininkas ir visuomenės veikėjas bei politikas Ramūnas Karbauskis, o Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas doc. Aurelijus Veryga apibendrindamas aktualijas kels klausimą „Ar yra politinė valia vaikų alkoholio vartojimo mažinimui?“.

Lietuvos sveikuolių sąjunga 2010 metais kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pradėjo kasmetinių konferencijų – forumų ciklą Seime, kuriais siekiama permainų sveikatos politikos srityje: kad vyrautų ne tik gydymas, bet sveiko gyvenimo būdo diegimas, švietimas, ligų prevencija, priklausomybių griežtesnė, kitų šalių gerais pavyzdžiais paremta ir mokslininkų rekomenduojama, kontrolė. Reikalaujama, kad sveikos visuomenės sukūrimas taptų pagrindiniu valstybės prioritetu. Tai išsivystė į savotišką sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdį, kuris apima įvairius sveikatingumo aspektus, tiek visuomeninių organizacijų baruose, tiek politikoje.

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva 2013-ųjų Sveikatingumo metai buvo suskirstyti į mėnesių temas pagal laiko tarpsnius ir siekiant pabrėžti sveikatą stiprinančias arba ardančias aktualijas. Sausis – sveika pradžia: nėštumas, gimdymas, kūdikystė; vasaris – organizmo (dvasinio, psichinio, fizinio)  atsparumo, grūdinimosi mėnuo;  kovas – dvasinė, psichinė sveikata; balandis – švari aplinka; gegužė – judėjimas, fizinis aktyvumas; birželis – sveikos šeimos mėnuo;  liepa – gamtos ir natūraliosios medicinos; rugpjūtis – laiminga branda (senatvė); rugsėjis – sveika mokykla; spalis – sveika, pilnavertė mityba; lapkritis – be žalingų įpročių, priklausomybių. Šių temų pagrindu rengiamos konferencijos bei veiklos ir šiais metais.

Dalyvaujančių konferencijoje registracija būtina el. paštu: ausra.pociene@lrs.lt iki spalio 21 d.

Daugiau informacijos el. paštu:  juozas.dapsauskas@gmail.com, tel. 8 685 24 336, www.sveikuoliai.lt , www.tikiu.lt.

 

Juozas Dapšauskas

***

 

Konferencija-forumas:

Programa

Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metai: užauginsime paliegėlius, „zombius“ ar sveikus vaikus?

 

2014 spalio 22 d., 12 val. Seimas, Konstitucijos salė

 

Veda Juozas Dapšauskas ir Sigita Kriaučiūnienė

 

12.00 – Sveikinimų žodžiai. Seimo nariai Arimantas Dumčius, Rima Baškienė, Dainius Kepenis ir kiti.

 

12.10 - Juozas Dapšauskas, Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio puoselėtojas. Įžangos žodis.

 

12.15 – Romualdas Šemeta, gydytojas, akušeris ginekologas, Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas – „Sąmoninga tėvystė“.

12.30 – Ingrida Lauciuvienė, vaikų darželio „Augueko Dūzginėlis“ vadovė – „Sveikos šeimos metai – kada ir kur prasideda šeimos sveikata? Geroji “Augueko namų” patirtis“.

12.40 – Milda Jankauskienė, gamtos darželio „Po smilgom“ kūrėja;   Ieva Dapšauskė, VšĮ „Tėvystės centro“ direktorė – „Gamtos darželių ir ugdymo lauke įtaka vaikų sveikatai ir raidai“.

 

12.50 – Darius Savanevičius, Lietuvos sveikuolių sąjungos projektų vadovas - „Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklų moksleiviams sveikos gyvensenos diegimo patirtis“.

13.00 – Simonas Dailidė, Aurimas Šernas, blaivių vakarėlių „VAROM!“ organizatoriai – „Alternatyvių pramogų pasiūla ir sėkmė“.

 

13.10 – Ramūnas Karbauskis, verslininkas, blaivybės propaguotojas, visuomenės veikėjas, politikas - „Alkoholio vartojimo mažinimo būdai tarp paauglių“.

 

13.20 – Aurelijus Veryga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Sveikatos tyrimų instituto vadovas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas “Ar yra politinė valia vaikų alkoholio vartojimo mažinimui?”.

 

13.30 Diskusijos.

 

Organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga ir VšĮ Tėvystės centras bendradarbiaudami su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu.

 

Dienos šviesą išvydo sveiko gyvenimo mokytojo ir propaguotojo bei sveikatos politikos eksperto Juozo Dapšausko knyga „Sveikata, kuri mus saugo“, kurią išleido Lietuvos sveikuolių sąjunga.

Knyga „Sveikata, kuri mus saugo“ – apie visuminį sveikatos supratimą – dvasinę, psichinę, fizinę ir visuomeninę darną, gerovę. Autorius publicistas J. Dapšauskas rodo skirtingų sveikatos sferų vienovę ir susietumą. Atkreipia dėmesį, kad sveika gyvensena nėra draudimų rinkinys, bet būtent pasitenkinimą ir malonumus suteikiantis gyvenimo būdas. Knygoje skaitytojas ras sau asmeniškai naudingos informacijos, motyvacijos ir įkvėpimo gyventi vis sveikiau. Dabar vis labiau kelią skinasi visuminis sveikatos supratimas: svarbu matyti ne atskirus žmogaus organus, ir tik juos gydyti, bet žvelgti į visą žmogų ir sveikatinti bei esant reikalui gydyti žmogų kaip visumą. Sveikatingumo priemonės duodą geriausią rezultatą taip pat tada, kai yra taikomos visumoje, darnioje sistemoje.

Autorius analizuoja šiandieninę „sveikatos“ (ligų gydymo) sistemos politikos ydingumą bei nurodo būtinas tokios sistemos permainas, pagrindinį dėmesį skiriant sveikatingumui, ligų prevencijai, atskleidžiama ir ekonominė sveikatingumo nauda tiek asmeniškai žmogui, tiek visuomenei. Didžiąja dalimi sveikata priklauso nuo žmogaus: sveikos gyvensenos palaipsniui reikia mokintis ir jaučiant pasitenkinimą ją praktikuoti. Valstybė, laikydama sveikatingumą pirmaeiliu klausimu, sutaupytų, ar tiksliau, praturtėtų milijardais litų.

Knygos pavadinimas byloja, kad net ne mes sveikatą saugome, o tuo labiau valstybė, bet, jei mes sveikatą puoselėjame, stipriname, ugdome, auginame – ji yra mūsų saugotoja nuo skurdo, priklausomybės nuo valdžių bei siaurų verslo grupių manipuliacijų ir kitų negerovių. Sveikos visuomenės kūrimas taip pat yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Paliegėlių, ligota visuomenė yra labai pažeidžiama, paveikiama tiek vidinių, tiek išorės priešų. Galima investuoti į kariuomenės stiprinimą, bet jei nebus sveikų žmonių, sveikos visuomenės – nebus kam nei ginklo laikyti, nei noro gintis.

Pateikiame kai kuriuos atsiliepimus apie knygą.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentas, Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis:

Tenka su giliu liūdesiu konstatuoti, kad Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai vieni blogiausių iš visų ES šalių. Kodėl taip atsitiko, kad Lietuva turėdama gerus specialistus,  išvystytą ligoninių tinklą, šiuolaikinę sveikatos apsaugos sistemą pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis  (pagrindinės lėtinės neinfekcinės ligos) atsidūrė ES priešpaskutinėje vietoje? Gal to priežastis ne Lietuvos žmonių genetinės ypatybės, o pačios sveikatos apsaugos sistemos negalavimai?

Todėl mūsų sveikatos apsaugos sistemą nėra suinteresuota apsaugoti sveikų žmonių sveikatą, bet, būdama sufokusuota į simptomų slopinimą, pradėjo pati generuoti ligonius. Kuo daugiau ligonių tuo didesnė sistema, tuo didesniais finansiniais išteklias ji disponuoja.  Ligoniai tokiai sistemai finansiškai naudingi. Norint sustabdyti šitą akibrokštą būtina atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei stiprinančią veiklą administraciniu-valstybiniu požiūriu. Šiam tikslui pasiekti reikia įtikinti šalies visuomenę, politikus ir sveikatos apsaugos vadovus, kad prioritetas turi būti teikiamas sveikam gyvenimo būdui, prieš farmacijos kompanijų formuojamą vartotojišką ligų gydymo ideologiją.

Deja, tenka pastebėti, kad tokios mintys kol kas bręsta tik nedaugelio visuomeninkų-entuziastų šviesuolių galvose. Tik pavieniai iš jų išdrįsta drąsiai šias mintis pareikti prieš nedraugiškai nusiteikusią farmacinių kompanijų aktyviai palaikomą valstybininkų armiją. Toks nenuilstantis kovotojas  ir humanistas yra šios knygos autorius, žurnalistas, visuomenės veikėjas  Juozas Dapšauskas.

Paskutinysis Juozo Dapšausko darbas -  publicistinė knyga „Sveikata, kuri mus saugo“ – tai puikus mėginimas pasidalinti savo pastarojo laikotarpio  pastebėjimais, pamąstymais apie mūsų sveikatos apsaugos sistemos pliusus ir minusus, apie iškylančias problemas ir galimus būdus, kaip jas sėkmingai būtų galima išspręsti. Besidomintis sveikesniu, kokybiškesniu ir laimingesniu gyvenimu skaitytojas šioje knygoje suras daug naudingos, objektyvios informacijos ir  įdomių bei originalių minčių.

Lietuvos edukologijos universiteto Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas prof. habil. dr.  Algirdas Raslanas:

Juozas Dapšauskas – žinomas sveikos gyvensenos propaguotojas, nevyriausybinių organizacijų telkėjas kovai prieš žalingus įpročius, įstatyminės bazės keitimui žmogaus sveikatos labui ir sveikatos judėjimų iniciatorius. J. Dapšauskas inicijavo plačias visuomenės diskusijas dėl asmens ir visuomenės sveikatos ilgalaikio poveikio programų kūrimo, kas virto į netgi visuomeninį judėjimą „Startas sveikos bangos sąjūdžio dešimtmečiui“. Jo aktyvumo, iniciatyvos ir organizuotumo dėka Lietuvos Respublikos Seimas 2013 metus paskelbė „Sveikatingumo metais“.

Juozo Dapšausko knyga, paremta straipsnių apibendrinimais, gvildena aktualias sveikatos, sveikos gyvensenos, žalingų įpročių prevencijos temas, ugdo ir auklėja žmogų, suteikia galimybę žinoti ir pasirinkti – pasirinkti gyventi sveikai.

Knygą sudaro 3 skyriai, kurie apima platų problemų spektrą, tačiau visais atvejais orientuota į žmogų, jo pasiryžimą, jo dvasios galias ir savęs valdymą.

Naująja Europos sveikatos politika „Sveikata 2020“ siekiama pagrindinį dėmesį sutelkti į ligų prevenciją, diegti naujausias, moksliškai pagrįstas edukacines programas švietimo ir ugdymo įstaigose. Tarp pagrindinių idėjų – didinti Europos regiono gyventojų aktyvų dalyvavimą pilietinės visuomenės procesuose ir operatyviai reaguoti kylant sveikatos problemoms per jų sveikatos raštingumo didinimą ir įgalinimą paveikti savo nuomonę.

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis:

Su malonumu rekomenduoju skaitytojams Juozo Dapšausko kūrinį, kuris įneš ne tik naujų vėjų į naujos-realios sveikatos sistemos atsiradimo Lietuvoje kūrimo procesą bei suteiks vertingų žinių, padėsiančių ne tik sveikatos mėgėjams, bet ir profesionalams plačiau atverti akis ir pamatyti tai, apie ką jau senai kalbėjo pasaulio ir Lietuvos sveikuolių korifėjai. Aktyvus sveikuolis, žurnalistas, visuomenininkas, Lietuvos sveikuolių sąjungos aktyvistas, tikiu.lt redaktorius, jaunas tėtis Juozas Dapšauskas pateikia holistinės-visuminės sveikatos sampratą ir iliustruoja ją konkrečiais, praktiniais  pavyzdžiais ne tik šiuolaikinio mokslo laimėjimų šviesoje, bet, kas ypač vertinga, suriša į darnią visumą savo patirtį, biblijines ir pasaulietines tiesas, kurių pirmai pradžiai pakaktų visiems, kas vis rengiasi ir niekaip neprisiruošia startui į permainas. Šią knygelę drąsiai galima pavadinti įvadu į sveiką gyvenimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas doc. Aurelijus Veryga:

Kai sveikatos klausimai nusileidžia į asmeninį ir privatų lygį, neretai pasakoma, kad dar ne laikas, kad sveika gyvensena yra kančia, kad geriau nugyventi trumpesnį, bet „linksmą“ gyvenimą, kad sveikai gyventi yra brangu ir t.t.

Kai pakylame į valstybės lygį, visuomet atsiranda svarbesnių reikalų: nepabaigtas statyti tiltas, verslo parkai, negalima skriausti investuotojų, pasistačiusių Lietuvoje cigarečių fabrikus ar nusipirkusių alaus daryklas ir t.t. Tik jau susirgusiam žmogui nebėra kaip pasakyti ne, nes jis tokiu atveju grasina teismais ir jo negydymas taptų dar didesne finansine našta.

Taip ir tampomės. O iš tikrųjų negalim apsispręsti ko norime. Nes kai apsisprendžiam, tai ir lėšų randam, ir politinės valios netrūksta… Matyt čia koją pakiša tas naivus tikėjimas, kad manęs sveikatos problemos nepalies, kad amžinai būsiu jaunas ir stiprus. Tik dabar, kalbant apie sveiką senėjimą pagaliau pradedama susivokti, kad jis prasideda vaikų darželyje. Yra ir dar vienas posakis: sutemos tamsiausios prieš aušrą…

Man regis, kad jau brėkšta, nes daugybė pokyčių visuomenėje leidžia taip manyti. Ir ši knyga įneš papildomos šviesos, kad rytas ateitų greičiau.

 

Knygos pristatymai vyks įvairiose Lietuvos vietovėse, kur autorius diskutuos ir pasidalins savo sveikatingumo patirtimi.

 


Juozas Dapšauskas

 

Tik negyvos žuvys plaukia pasroviui

 

Daugybę metų esu „užkietėjęs“ nevyriausybininkas, dalyvauju įvairių NVO organizacijų veikloje, tad tokiu ir noriu išlikti. Tačiau vieną, ir manau, paskutinį kartą suteikiu galimybę žmonėms pasinaudoti ne tik aktyviąja (kaip rinkėjas) bet ir pasyviąja (kaip kandidatas) teise. Viliuosi, kad savo dalyvavimu šiuose rinkimuose prisidėsiu prie NVO organizacijų stiprėjimo ir plėtros, pilietinės visuomenės formavimosi, sveikos visuomenės idėjų sklaidos.

Manau, kad reikėtų paaiškinti, kodėl atsidūriau rinkimų į  Europos Parlamentą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVZS) sąraše. Niekada nebuvau  jokios partijos nariu, taip pat ir dabar nesu. Kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įrašyti į sąrašą dalyvaujančių rinkimuose į Europos Parlamentą, pirmiausia pasakiau – NE, bet matydamas sąraše ir daugiau aktyvių NVO atstovų – sutikau.

Pritariu LVZS pagrindinėms nuostatoms vertybių atžvilgiu, kurias propaguoju daug metų. Gaila, kad neretai kitos partijos, kurios net įsirašiusios į rinkimines programas gerus dalykus, realiai elgdavosi  priešingai. LVZS prioritetinės sritys: sveika gyvensena, švietimas ir kultūra, šeima, regionų plėtra. Tik jomis vadovaujantis galimas ir ekonominis šalies augimas.

Vieno pretendento į  LR Prezidentus (Broniaus Ropės) kritikai viešai išsakė nuomonę, kad „jis nerodo didelės iniciatyvos paimti valdžią“, todėl neverta balsuoti už jį. Gal užtenka už tuos „valdžios užsigeidusius“  balsuoti, o labiau prašykime tikrų viešojo intereso tarnų, kad jie kandidatuotų ir už juos balsuokime?

Be saldžialiežuviavimo ir „fotošopinių snapelių“

Daugybę metų bodžiuosi „fotošopine snapelių“ rinkimine reklama, rinkiminiais saldžialiežuviavimais, prostituciniu noru įtikti net priešingų požiūrių rinkėjams. Tad tik galiu patarti, kad už tokius, išleidžiančius labai didelius pinigus šiems reklaminiams  dalykams – nebalsuokite.

Esu aktyvus, laisvas visuomenininkas, kuriam nereikia keisti kailio pavasariui ar rudeniui atėjus. Mano pažiūras galima rasti kiek panaršius internete. Mintys (ir darbai) daugybę metų dėstytos neturint jokių sąsajų su rinkimais.

Jei būčiau išrinktas EP nariu, daugiau nei pusę savo atlyginimo skirčiau NVO organizacijų projektams. Europos parlamentaro atlyginimas yra nesąžiningai per didelis. Lakoniškai sakant, asmeniškai man tiek tikrai nebūtų „kur kišti“. Esu pripratęs gyventi labai ekonomiškai, taupiai, sveikai ir tokio gyvenimo būdo keisti nematau jokio reikalo. Žinau iš kokių pasityčiojimo centų dabar NVO vykdo labai svarbius viešąjį interesą tenkinančius projektus, juos paremčiau. O bendrai valstybė turi ženkliai didinti pinigų paskirstymą per NVO organizacijas, teikiamas rezultatyviai viešas paslaugas. Dabar daugybę darbų darau ir darysiu visuomeniniais savanorystės pagrindais.

Jokiais būdais nepateisinama, kai Seimo nariai, teisėjai rodydami savo galią sau „atstato“, pasididina atlyginimus. Ir taip daro tariamai ne todėl, kad juos kankina godulys, o todėl, kad taip nurodo LR Konstitucija (ar Konstitucijos išaiškintojai). Kokių aiškintojų klausyti pasirenka patys. Panašu, kad tokie valdžiažmogiai neturi elementarios gėdos ir socialinės atsakomybės jausmo.

NVO skirti Europos parlamentaro atlyginimą

Mano nuomone, būtina mažinti biurokratinius aparatus, tarpe jų ir Seimo narių skaičių (ir tai joks populizmas). Priimant įstatymus įvairiais klausimais turėtų pasisakyti nepriklausomų ekspertų grupės ir jų išvados privalėtų turėti įpareigojantį pobūdį priimant sprendimus. Taip pat būtinos įpareigojančios konsultacijos su NVO sektoriumi. Daug valstybinių įstaigų funkcijų žymiai rezultatyviau gali atlikti nevyriausybinės organizacijos, tai rodo kitų šalių praktika.

Vien daugpartinė sistema dar neužtikrina demokratijos funkcionavimo, jei nėra stipraus ir nepriklausomo NVO sektoriaus. Šiandien NVO yra nepateisinamai silpnas ir sąmoningai finansiškai skurdinamas, kad nedarytų būtinos įtakos gindamas viešąjį interesą. Didžiausia problema valdžios institucijose – ne kompetencijos trūkumas, negebėjimas, bet sąmoningas tarnavimas siauroms verslo interesų grupėms, politinė korupcija – tai matau dalyvaudamas Seimo komitetuose, įstatymų priėmimo procesuose.

Sovietmečiu tėvai klausydavosi „Vatikano radijo“, „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos radijo“ -  tai šias naujienas girdėdavome ir mes, ko dauguma nežinodavo: apie tremtis, okupaciją, disidentinį judėjimą, tikinčiųjų persekiojimą. Tai  formavo supratimą apie mūsų šalies ir pasaulio istoriją, o prasidėjęs Sąjūdis ir Kovo 11-oji tiesiog buvo malonus stebuklas. Gaila, kad jo tikslai pasiekti tik dalinai, nuo vienos sovietinės okupacijos pereita prie kitos – siaurų verslo grupių, kurių interesus neretai atstovauja partijos ir valdžios institucijos. Tik negyvos žuvys plaukia pasroviui.

Beje, tėvai garsūs Žemaitijos liaudies muzikantai, tėtis Leonas Dapšauskas buvęs bažnyčios vargonininkas. Muzikuoti išmokino ir mus 5 vaikus. Tikriausiai nėra nei vieno kaimo Skuodo rajone (dalinai ir aplinkiniuose), kuriame tėtis nebūtų grojęs per 60 muzikavimo metų. Su juo teko aplankyti daug atokių kaimų ir gyvenviečių pamatant ir gražiąją, ir nevisai puses.

Įgyvendinti Sąjūdžio siekius

Ekologinės pasaulėžiūros nuostatų formavimo pradžia buvo pas vienuolį, liaudies meistrą Vilių Orvidą gyvenusį šalia Salantų. Vėliau pažiūros formavosi  intensyviai skaitant analitinę literatūrą aktualiais visuomeniniais klausimais, bendraujant su įdomiais žmonėmis. Daug patirties pasisemta dalyvaujant Lietuvos sveikuolių sąjungos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Nacionalinės donorų asociacijos ir kitų NVO veiklose. Esu Vš.Į Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba direktorius, interneto nuorodų vartų www.tikiu.lt redaktorius, kelių tūkstančių straipsnių autorius.

Man nepriimtinas ES demonizavimas. Tikrai nemanau, kad ES yra kažkoks ištakose sąmoningai blogas projektas, bet taip pat nesutinku, kad  ES ideologijoje ir biurokratijoje viskas gerai. Anaiptol, pastebima net labai pavojingų tendencijų – tradicinių šeimos vertybių naikinimas ir pan. Tačiau tai nėra ES savastis, o tam tikrų keistų ideologijų lobistinė įtaka, kuri reiškiasi ir kitose materialiai klestinčiose šalyse, ne tik Europoje.

Turime ir pavyzdžių, kai už tradicines (krikščioniškas, prigimtines, bendražmogiškas)  vertybes Europos politikai kūrybingai susivienija ir apgina jas. Tam noriu paraginti visus politikus, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės.

Visada domino kraštotyra ir istorija – ne tik lietuviška, bet ir žemaitiška tapatybė. Svarbu tautiškumas, bet taip pat pagarba ir skirtingoms kultūroms, jų turiningai įvairovei. Apkeliavau per 30 Europos ir pasaulio šalių dalyvaudamas įvairiose konferencijose, projektuose ir susitikimuose.

Buvau 2009 m. tarptautinio Taize jaunimo susitikimo Vilniuje „Pasitikėjimo piligrimystė Vilniuje“ (kuriame dalyvavo per  7 tūkst. dalyvių), rengto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“  proga, idėjos autorius ir iniciatorius.

Memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, kurį 2012 m. pasirašė per 300 organizacijų, iniciatorius ir organizatorius.

Seimo paskelbtų 2013-ųjų – Sveikatingumo metų idėjos autorius ir iniciatorius.

Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius

 

 

 

Seime sausio 22 d. vykusios konferencijos-forumo „Ar Sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“ VAIZDO ĮRAŠAS:
http://media.lrs.lt/video/2014/1/BFB6F039-BF2D-44FE-8EF6-C11B22BA2A7B/MEDIUM/0bf3ef12-0ff8-4d31-ab43-ad7406788b6a.mp4

Apie renginį: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2443&p_d=144034&p_k=1
Spaudos konferencijos įrašas: http://n60.lrs.lt/vide/audio/2/sk140122ad.asf

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva 2013-uosius Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia permainoms Lietuvos sveikatos apsaugos politikoje.  Vyriausybė, patvirtinusi priemonių planą Sveikatingumo metams, neskyrė jokių lėšų jo įgyvendinimui, tačiau NVO kartu su partneriais ieškojo būdų kaip sveikatingumą skatinančias idėjas įgyvendinti.

Norėdami aptarti 2013-ųjų – Sveikatingumo metų rezultatus, veiklų tęstinumą 2014 -aisiais, Sveikos šeimos ir vaikų sveikatos metais, pasidalinti idėjomis dėl Seimui pateiktos Lietuvos sveikatos programos iki 2023 m.,

KVIEČIAME Į

konferenciją-forumą

„AR SVEIKATINGUMO METAI TAPO STARTU SVEIKATOS DEŠIMTMEČIAMS?“

2014 m. sausio 22 d., Seimo III rūmų Konferencijų salėje, Vilnius

PROGRAMA

Diskusiją moderuoja žurnalistas, Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas ir Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas

 

13.00 val. Sveikinimo žodis.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Arimantas Dumčius ir Rima Baškienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

 

13.15-13.30 val. 2013-aisiais -Sveikatingumo metais svarų indėlį įnešusių asmenų apdovanojimai

 

13.30-15.00 val. Pranešimai (trukmė 5-7 min.).

 

Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (prie SAM) direktorius: „Sveikatingumo metų priemonių apžvalga“.

 

Juozas Dapšauskas, 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius, www.tikiu.lt redaktorius: “Sveikatingumo metai – startas. Kas toliau? Lietuvos sveikatos programa”.

 

Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė: “Ką daryti, kad žmonės norėtų sveikai gyventi ?”

 

Prof. Algirdas Raslanas, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas, Edukologijos universiteto sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas: „Sveikatingumo ugdymas pasitelkiant švietimo institucijas“.

 

Danguolė Avižiuvienė, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Kėdainių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė: ,,Visuomenės sveikatos biurų galimybės skatinti ir ugdyti sveiką gyvenseną”.

 

Lina Laukaitienė, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  direktorė: “Tarpžinybinis bendradarbiavimas propaguojant sveiką gyvenimo būdą”.

 

Nijole Gostautaite Midttun, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija: “Ką galėjo NVO sektorius nuveikti Sveikatingumo metais negaudamas finansavimo?”

 

Brigita Mažonavičienė, Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui; Irena Tamošaitienė, Vijolių vidurinės mokyklos socialinė pedagogė: „ Iššūkis ar dovana? Sveikesnio pasirinkimo link”.

 

Jūratė Tamošaitytė, Ugdymo plėtotės centro, projekto vadovė: “Patirtis ugdant sveikatingumą. Projektas “Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas”.

 

Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas: “Lietuvos sveikuolių sąjungos dovana sveikatos ministerijai – 300 mln. Litų”.

 

15.00-15.45 Diskusija.

 

Konferenciją-forumą organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Sveikatos apsaugos ministerija.

 

Būtina registracija ausra.pociene@lrs.lt iki sausio 21 d., daugiau informacijos tel. 8 685 24 336. Atvykstant reikia turėti asmens dokumentą.

 

 

JUOZAS DAPŠAUSKAS

Kai kalbame apie sveikatos tausojimą ir stiprinimą visi savaime tarsi daugiausiai akcentuojame mitybą, fizinį aktyvumą, priklausomybių atsisakymą, tačiau sveikatos sistemoje pagrindinė dedamoji yra dvasinė sveikata. Į ją kiek labiau ir pasigilinkime, kokią vietą ji užima visame sveikatos audinyje. Baigėsi Sveikatingumo (starto) metai – šie metai gali būti tolimesnių pasikeitimų metais, jei didesnį dėmesį atkreipsime į Dvasią.

Ne vienas mokslininkas yra tyrinėjęs vadinamuosius „aukštumų išgyvenimus“, kokį poveikį jie daro žmogaus psichikai, tolimesnei gyvenimo eigai. Prie „aukštumų išgyvenimų“ priskiriamos ir religinės patirtys, ir tos, kurios ryškiai išsiskiria iš kasdienybės ir daro esminį poveikį žmogaus mąstymui, motyvacijai, tikslo siekimui, prasmės suvokimui. Taip pat parašyta daugybė mokslinių darbų, kokią įtaką tiek psichinei, tiek visuomeninei, tiek fizinei sveikatai turi vienokios ar kitokios religijos nepaviršutiniškas, gilus, bet nefanatiškas praktikavimas.

Seniau (Zigmundo Froido) vyravo praktika labiau religines patirtis nagrinėti imant psichiškai nesveikų žmonių religinius išgyvenimus, tačiau jau daug dešimtmečių mokslininkai tyrinėdami pirmenybę teikia sveikų žmonių, ypač patyrusių „aukštumų išgyvenimus“ patirčiai analizuoti ir apibendrinti. Ir išvados nedviprasmiškos: tikėjimas labai pasitarnauja žmogaus brandai, motyvacijai, darnai, laimei ir galiausiai sėkmingam gyvenimui.

Dvasia hebrajiškai yra „Ruah“. To žodžio pirmoji prasmė yra „dvelksmas”, “oras”, “vėjas”, „kvėpavimas“. Praktine prasme galima pasakyti, kad tai Šventosios Dvasios kvėpavimas mumyse, kuris reiškiasi per asmeninę maldą. Biblijoje Pradžios knygoje išsireiškiama, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo panašumą ir „įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe”. Kiekvienas žmogus turi savyje tos dieviškos Dvasios, gyvybės pradmenis, tačiau jos gyvastingumą reikia pastoviai palaikyti, tuo kvėpuoti. Nekvėpuoja lavonas.

Žodis „entuziazmas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „enthusiasmos“ (angl. enthusiasm), o šį sudaro šios kalbos žodžiai EN ir THEOS. Pirmasis šiuo atveju reiškia “turintis savyje“, o antrasis – Dievą. Taigi, originalo kalba entuziazmas reiškia „turintis savyje Dievą“. Žodynai šį žodį apibūdina: „didelis dvasios pakilimas, įkvėpimas, užsidegimas, įkarštis“.

Kai dvasia serga ir dūsta

Beje, „pilnų dvasios“, entuziazmo mūsų visuomenėje per daug nerasime, priešingai, labiau vyrauja pesimizmas, nusivylimas, iš dvasios tuštumos kylančios įvairios priklausomybės, galiausiai savižudybės ir kitokios savęs ir kitų naikinimo formos. Žmonėms patinka save gniuždyti neigiamu mąstymu, kaltės jausmu, nekonstruktyvia kritika kitų ir savęs atžvilgiu, „alsavimu bejėgyste“. Suprantama, į tai mus stumia aplinka, kažkiek genai, bet kuo tapsim – kryptį, pasirenkame patys. Tai esminė tikėjimo nuostata: žmogus nėra nei genų, nei auklėjimo, nei aplinkybių visiškai nuspręstas kalinys. Jis gali keistis padedamas Dvasios! Jis gali keisti pirmiausia savo požiūrį į įvairias situacijas ir jose matyti ne tik problemą, bet ir galimybę.

Vienas iš pavyzdžių, kad ir neigiamus dalykus galima perkeisti  į gerus, tai  Timo Guenard’o autobiografija, kuri suguldyta knygoje “Stipriaus už neapykantą”, kai trejų metukų vaiką, prie stulpo pririšo ir paliko mama, teko gyventi vaikų namuose ir iš jų sprukti, paauglystėje išgyventi iš nusikalstamos veiklos Paryžiuje, atsidurti kolonijoje, kaip profesionaliam boksininkui ringe vis galvoti, kaip nužudys savo tėvą. Tačiau pasikeitimo virsmas įmanomas!

Šiandien Timas (kelis kartus lankęsis ir Lietuvoje) darniai augina 4 vaikus, važinėjasi po auklėjimo įstaigas su misija. „Širdis tapo mano ringu. Kiekviename iš mūsų vyksta meilės kova. Mokyklose, kalėjimuose, stadionuose sutikau tūkstančius jaunų žmonių. Jiems pasakoju savo mėgstamiausią palyginimą, kurį išmokau iš gyvenimo – mėšlo maldą. Juk reikia mėšlo, kad gėlyne augtų gražios gėlės. Tai mūsų praeitis, ir Dievas ja pasinaudoja, kad padėtų mums augti“, – prisiminimų knygoje „Stipriau už neapykantą“ rašo T. Guenard’as.

Bitininkas Timas vaizdžiai ir įkvepiančiai rašo: „Aplink mane sukasi bitė, dūzgia prie veido, grįžta prie gėlės jau apsunkusi nuo žiedadulkių. Jos gyvenimas sutvarkytas tarsi partitūra, ji groja savo likimo melodiją, savo genetinio kodo perduodamus nekintamus įsakus. Bitė, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, negali pakeisti savo elgesio. Žmogus gali. Žmogus yra laisvas. Žmogus laisvai gali pakreipti savo lemtį geriausio arba blogiausio link. Aš, alkoholiko sūnus, pamestas vaikas, sudaviau smūgį likimui. Priverčiau meluoti genetiką“.

Prasmė ir dėkingumas gydo

Naujos psichoterapijos krypties logoterapijos pradininkas, Vienos universiteto neorologijos ir psichiatrijos profesorius, 29 pasaulio universitetų garbės daktaras Viktoras Franklis, žmogaus gebėjimą bet kokiose situacijose įžvelgti prasmę laikė pagrindine sveikumo galimybe bei esme. Pats, perėjęs koncentracijos stovyklos siaubą, išplėtojo prasmės terapiją, kuri yra artima krikščioniškai sampratai, kad bet kokioje situacijoje žmogus lieka Dievo partneriu ir viskas, net blogiausios padėtys, gali pasitarnauti geram – priklauso nuo mūsų požiūrio, apsisprendimo, laikysenos.

Materialiai gyvenimo sąlygom gerėjant žmonių dvasinė sveikata netampa vis geresnė. Ir juokaudamas ir, beje, rimtai, besiskundžiančiam ir blogas nuotaikas pamėgusiam, depresuojančiam tenka su šypsena tarstelėti: „Jus reikia išvežti į Sibirą“. Turime tokią skaudžia šalies patirtį, kuri gali ir įkvėpti. Čia galima nusikelti į Sibiro platybes ištremtų jauseną: atskirti nuo įprastos gyvenamosios aplinkos, žemės, mėgstamo darbo, be elementariausių buitinių sąlygų, išvežti mirti, bet savižudybių atvejai, beje, buvo reti. Tai ko mums depresuoti dėl niekų? Blogos nuotaikos debesėlius sklaido dėkingumas. Biblijoje patariama: „Būkite dėkingi!“ Verta prisiminti apaštalo Pauliaus raginimą visada džiaugtis: „Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems“ (Fil 4,4). O tam reikia įkvėpimo. Svarbu mūsų nusiteikimas, o taip pat atvirumas Dvasiai, malda:

Įkvėpk mus Šventoji Dvasia!

Tikėjimo, vilties ir meilės Dvasia,

Supratimo ir išminties Dvasia,

Kūrybingumo ir įžvalgos Dvasia,

Patarimo ir tvirtumo Dvasia,

Išgydymo ir sveikumo Dvasia,

Žinojimo ir mokslo Dvasia,

Šventumo ir jėgos Dvasia,

Stebuklų ir permainų Dvasia,

Drąsos, ryžto ir laisvės Dvasia,

Santarvės, taikos ir pakantumo Dvasia,

Dėkingumo ir gyvenimo prasmės Dvasia,

Kantrybės, ištvermės ir sėkmės Dvasia,

Doros, darnos ir kultūros Dvasia,

Orumo, taurumo ir šviesos Dvasia,

Nuolankumo ir švelnumo Dvasia,

Gerumo ir gailestingumo Dvasia,

Blaivumo ir santūrumo Dvasia,

Ištikimybės ir teisingumo Dvasia,

Dievo pažinimo ir maldos Dvasia,

Džiaugsmo, laimės ir tikrojo malonumo Dvasia,

Gyvybės ir gyvenimo Dvasia.

 

Juozas Dapšauskas – 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius

 

 

Seime vykusios (2012 11 19) įžanginės konferencijos į 2013-uosius – Sveikatingumo metus: “2013-ieji – Sveikatingumo metai: Ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ vaizdo įrašas. http://media3.lrs.lt/SEIMAS2010/2012/RENGINIAI/konfs20121119lt.wmv

Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais. Taip nuspręsta nevyriausybinių organizacijų iniciatyva ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimą stabdyti tas ligas, kurios atsiranda dėl žmonių netinkamo gyvenimo būdo. Nesveikos gyvensenos sukeltos lėtinės neinfekcinės ligos Lietuvoje pareikalauja iki 80 proc. sveikatos priežiūros sąnaudų. Tai sudaro milijardus litų kasmet. Konferencijos metu buvo pristatyta Suomijos išskirtinė patirtis – kaip šalis daugiau nei 80 proc. sumažino mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų tarp darbingo amžiaus gyventojų, kaip turėjusi didžiausią mirčių nuo vainikinių širdies kraujagyslių ligų skaičių viso pasaulio mastu, tapo viena sveikiausių šalių pasaulyje.

Konferencijos pranešėjai:

Prof. Pekka Puska, Suomijos Nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto direktorius: Visapusiški veiksmai, skatinantys sveiką gyvenimo būdą – Suomijos patirtis

Doc. dr. Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos narys: Mokslu pagrįstos sveikos gyvensenos politika ir jos įgyvendinimo galimybės

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius: Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams

Prof. habil. dr. Albertas Skurvydas, Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius: Fizinio aktyvumo didinimo scenarijai Lietuvoje

 

 

JUOZAS DAPŠAUSKAS

Parengta pagal pranešimą, pristatytą Seime įžanginėje konferencijoje į 2013-uosius – Sveikatingumo metus: „2013-ieji – Sveikatingumo metai: Ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ (2012 11 19)

Pagal pranešimo temos pavadinimą „Sveikatingumo metai – startas permainoms ir sveikatos dešimtmečiams“ turėčiau piešti vizijas į ateitį, taip ir bus, bet kalbant apie sveikatingumo perspektyvą, dešimtmečius, šiek tiek reikia žvilgtelėti ir į praėjusius dešimtmečius bei esamą startinę situaciją, kuri tikrai nėra gera. Bet pirmi žingsniai yra kad ir 2013-ųjų paskelbimas Sveikatingumo metais. Tik ar tai bus tik valstybei nevyriausybininkų primestas reikalas, ar tikrai aukščiausiu lygiu pradės keistis požiūris į sveikatos, sveikatingumo sistemą? Ji bus sukurta vietoj vien tik ligų gydymo sistemos?

Kodėl man tai rūpi, kodėl ėmiausi iniciatyvos organizuoti Sveikatingumo ir sveikatos metų paskelbimą? Pirmiausia iš savo patirties – juk kiekvienas susiduriame su kančiomis, kurias sukelia ligos mums arba mūsų artimiesiems. Ir suvokus, kad daugiausia už tai esame tik patys atsakingi, negalime nieko nedaryti.

Kad sveikatingumo, sveikatos klausimai valstybėje turi būti prioritetiniai, yra kalbama visus 20 metų. O rezultatas? Rezultatas tas, kad gydymo biudžetas yra milijardinis, o Sveikatingumo metams ir Vyriausybės kartu su NVO parengtai Sveikatingumo metų programai nenumatyta net atskiro finansavimo! Tai atsitiktinumas?

Atstovauju praktikams, sveikuomenės, sveikuolių judėjimui ir daug metų stebiu sankirtą tarp sveikatingumo ir farmacijos valdomo gydymo protegavimo. Pirmiausia noriu paneigti kai kuriuos mitus, beje, ir sąmoningai sukurtus, kad sveikuoliai yra nusistatę prieš gydytojus ar net visą modernią mediciną, prieš vaistininkus, farmacijos mokslą. Tikrai ne. Neretai girdima sveikuolių kritika, suprask, kokie jie kvaili, nes neva sako, kad „nereikia gydyti, tegu žmonės numiršta?“ Tokią manipuliacinę frazę esu girdėjęs daugybę kartų tiek iš sveikatos apsaugos viceministrų, tiek iš kitų pasekmių likvidavimo – brangios gydymo sistemos atstovų.

Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo jos įsikūrimo pradžios labai sėkmingai ir glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos gydytojų sąjunga. Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė Eugenija Guogienė buvo ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė. Deja, galiausiai tos draugystės buvo diplomatiškai atsiakyta. Gerbiamai gydytojai Eugenijai buvo gražiai padėkota už nuveiktus darbus ir iš Gydytojų sąjungos viceprezidentės pareigų išprašyta. Gydytojų sąjunga pasidarė vien tik gydytojų profesine sąjunga su ypatinga simbioze, ryšiu su farmacijos pramone. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas. Manau, tuo viskas pasakyta.

Neretai viešojoje erdvėje yra išsakoma padrika nuomonė, kad sveikuolių metodikos yra nemoksliškos. Pirmiausia reikia kai kada sutikti, kad pasitaiko LSS paribiuose save vadinančių sveikuoliais ir fanatiškų bei kraštutinių pasisakymų ar praktikų. Jogai praktikuoja vieną pratimą – stovėjimą ant galvos. Stovėti ant galvos gali tik tie, kurie turi galvą. Tai tinka visoms metodikoms, jei jos taikomos „be galvos“. Beje, Lietuvos sveikuolių sąjungos veikla labiausiai įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos praktines rekomendacijas. Paimkim kad ir tokį pavyzdį – LSS jau prieš 2 dešimtmečius keltą pavojaus aliarmą dėl šalutinio vaistų poveikio. Šiandien Pasaulio sveikatos organizacija kalba apie ribinę antibiotikų vartojimo situaciją, kai jie nebeveikia tada, kai jie tikrai reikalingi ūmiais atvejais.

Susipažinome su Suomijos sveikatingumo pavyzdžiu, ką galima padaryti vien per 5 metus. Aš klausiu: o ką Lietuvoje buvo galima padaryti per 20 metų? Potencialą, sveikuolių metodikas, pavyzdžius, drįsiu teigti, su visa pagarba suomiams, mes turėjome dar geresnius, bet sistemą užvaldė ne viešojo intereso, o siauro finansinio, mafijinio lygio farmaciniai klanai, anot medicinos mokslų daktaro Vytauto Stonkaus. Mes, sveikuomenės atstovai, tikrai nesame prieš šiuolaikines medicinos technologijas ar tuo labiau gydytojus. Mes esame prieš tą klaninę sistemą, kuri yra nukreipta prieš viešąjį interesą. O viešasis interesas: gauti geriausias sveikatos (ne tik gydymo) paslaugas efektyvumo, ilgalaikio rezultatyvumo ir kainos požiūriu.

Pasaulinio garso tyrinėtojas, mokslų daktaras Colinas Campbellis knygoje „Natūralus būdas išvengti ligų“ rašo apie šiandienės sveikatos sistemos problemas pasaulio mastu: „Kadangi jau daug metų matau, kaip tai vyksta, esu pasiruošęs pranešti pasauliui, kodėl ta sistema yra bloga. Sunyko skirtumas tarp vyriausybės, vaistų pramonės, mokslo ir medicinos funkcijų. Pelno siekis ir pastangos padėti žmonėms išsaugoti sveikatą suplaktos į vieną krūvą. Sveikatos apsaugos sistemos problemos nė kiek nepanašios į holivudiško stiliaus korupciją. Jos kur kas subtilesnės ir pavojingesnės.“

Norėčiau viešai paklausti: kodėl per 20 metų nebuvo skirtingų Lietuvos universitetų atlikto mokslinio tyrimo, kad pateiktų nepriklausomas išvadas dėl sveikuolių praktikų? Nebuvo suinteresuotų, farmacija tokių tyrimų neužsakė, nefinansavo? Vietoj to neretai mokslininkai, o ir paprasti medikai darbuojasi, kad reklamuotų vaistus. Kas yra įkurtas farmacijos verslo inicijuotas „Sveikatos forumas“? Būdamas viešųjų ryšių žinovas galiu stebėti, kaip gudriai tai yra daroma. Šio forumo iniciatoriai kaip ikoną pirmininku ,,pastatė“ gerbiamą profesorių Vilių Grabauską, o pagrindinė intencija yra naujų vaistų „prakišinėjimas“ valstybiniam kompensavimui. Suprantama, suorganizuoti solidūs steigėjai universitetai http://sveikatosforumas.org/steigejai. Tačiau esmė – kodėl jie įkurti?

Mokslas privalo atsinaujinti naujomis įžvalgomis ir duomenimis. Dar vienas pavyzdys iš medicininės srities: prieš kurį laiką Vakarų visuomenėse buvo priimta kaip norma kuo sterilesnė naujagimių aplinka, pagimdžius atskyrimas nuo motinos ir panašiai. Atsirado keli „išsišokėliai“, „nemoksliški“, kurie pradėjo kalbėti, kad tokia praktika yra visiškai netinkama ir šiandien PSO lygmeniu yra priimtos palankios naujagimiui, prieraišios tėvystės, žindymo programos. Tokių pavyzdžių galėčiau pateikti daugybę.

Šia proga reikia paminėti ir kai kurių pacientų organizacijų panaudojimą prašant kompensuoti vienus arba kitus vaistus. Visi matome, kad kai kurių pacientų organizacijų rėmėjai yra farmacinės kompanijos: jos parengia raštus, kad pacientų vardu jie pasiektų valdžios institucijas. Čia veikia tas pats viešųjų ryšių, rinkodaros ir lobizmo mechanizmas, kaip ir alkoholio pramonės srityje.

Mokslas privalo būti nepriklausomas nuo finansinių užsakovų. Mokslas turi vystytis kritiškai žvelgdamas į jau esamas mokslo pažiūras, vaduodamasis iš diletantizmo. Visas naujas patirtis privalu tirti be išankstinio nusistatymo.

Kviečiu skirtingų universitetų mokslininkus sudaryti autoritetingą grupę ir ištirti, pavyzdžiui, Lietuvos sveikuolių sąjungos ir Savivaldybių sveikatos biurų kartu organizuojamas savaitės trukmės sveikatos mokyklas. Dabar prieš ir po yra įvertinami elementarūs parametrai – kraujo spaudimas, svoris, motyvacija sveikai gyventi ir panašiai, kviečiu mokslininkus atlikti rimtą tyrimą, kaip labai pigiomis priemonėmis galima pasiekti tokių efektyvių rezultatų vien per savaitę. Tai ką galima padaryti per mėnesį ar per visus sveikatingumo metus? Tada tikrai nebereikės kasmet vaistams nuo kraujo spaudimo iš valstybės biudžeto kompensuoti 100 mln. Lt, iššvaistyti, kaip yra dabar. Suprantama, kad kažkas tų pinigų tikrai nenori prarasti.

Nebūčiau visiškai teisus, jei sakyčiau, kad nebuvo kai kurie mokslininkai, linksniuojantys žodį „nemokslinės praktikos“, apsilankę sveikuolių mokykloje ir ruonių maudynes įvardiję kaip psichodelizmo apraišką. Nelabai galėčiau jų tariamai mokslinį požiūrį paneigti, tik papildyčiau, kad ir psichiatras doc. Aurelijus Veryga tada yra tiek pat tokių psichodelinių seansų dalyvis. Jau ne pirmus metus kartu su Aurelijumi dalyvaujame ruonių maudynėse Palangoje ir kartu pasineriame į ledines jūros bangas.

Šia proga pasidalinsiu ir tokiu linksmu anekdotiniu pasakojimu: Pavasaris, katinų „morčius“. Katinai eina kiemais ir stogais. Tarp jų vienas senas katinas. Jaunesni jo ir klausia: „Ką tu čia veiki, juk jau nieko nebegali?“ „Aš ekspertas…“ – atsakė. Blogiausia, kad 20 metų tokie ekspertai rašinėjo įvairias popierines impotentiškas sveikatos programas, rengė naujus specialistus universitetuose, o realiai visuomenės gyvenimo paveikti nesugebėjo, o rimtai ir nebandė. Laikas ateiti pajėgiems ekspertams praktikams ir su jėga keisti realybę.

Dar liūdniau, kad tariamieji sveikatos (gydymo) ekspertai tapo tik gydymo ir farmacijos verslų proteguotojais. Medicinos ministerijos iškabą pakeitė į sveikatos, ambulatorijas pervadino sveikatos centrais, ligonines – „Jūsų namai“ (toks užrašas puikuojasi ant atnaujintos Joniškio ligoninės).

Sveikatos sąvokų ir praktikos iškraipymo pavyzdžiai glumina: kaip Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijai http://www.lfasa.lt/

vadovauja rūkalius, ką jau kalbėti, kai neseniai Sveikatos apsaugos ministrui reikėjo suaugusiesiems skirto žinduko – cigaretės. O toks akibrokštas, kad sveikuoliai dabar yra ne tie „keistuoliai“, kurie valgo košes, o vienos vaistinės klientai. Manau, ne vienas matėte vieno vaistinių tinklo reklaminį leidinuką „Sveikuoliai“. Tai parodo, kaip mūsų visuomenės ir valstybės mąstymas yra aptemęs, sumaišytos sąvokos.

Tačiau čia ir yra mūsų tikrasis optimizmas – matant realybę, žvelgti į ateitį viltingai ir imtis konkrečios veiklos permainoms. Sveikatingumo metai – tam startas.

Kaip ir mitybos piramidę, taip galima pavaizduoti ir sveikatos sistemos piramidę. Suprantama, tam reikės ne metų ar kelerių, kol iškrypusi prioritetų piramidė vadinamojoje sveikatos apsaugos sistemoje atsistos ant kojų. Didžiausia dalis dėmesio ir finansų turi būti skiriama sveikos gyvensenos rezultatyviam ugdymui, toliau kuo natūralesnėms, be šalutinių poveikių medicininėms priemonėms ir galiausiai medicinai skirtai ūmiems susirgimams, kai kitos paprastesnės ir pigesnės priemonės nebeveikia, nebepadeda. Beje, šiandien piramidė stovi aukštyn kojomis. Todėl ir galutinius sveikatos rodiklius turime tokius, kokius turime.

O negalėjo būti kitaip? Pateiksiu kelis gražius pavyzdžius, o jų galėčiau vardyti begales. Jie yra sveikatingumo žiburiai, kurių pavyzdys ir nuotraukos turėtų būti publikuojami pirmame SAM interneto puslapyje. Deja, taip nėra. Sveikatos sąjūdis ignoruojamas veikė visus 20 metų, nesulaukdamas valdžios palaikymo, o neretai tik priešiškumo.

Iš gražių asmeninių pavyzdžių noriu paminėti plungiškį Praną Skersį, į amžinybę iškeliavusį 102 m. Į pensiją išėjo turėdamas II neįgalumo grupę. Nuo jaunumės sirgęs užkrečiamomis ir neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis, nė vieno mokyklos skyriaus nebaigė, toks „ligų maišas buvęs“. Paskaitęs kelias knygas iš serijos „Žmogus ir sveikata“ pradėjo kantriai ir kryptingai eiti sveikatingumo linkme, baigė Palangos sveikatos mokyklą. Rezultatas toks: „senatvė pats sveikiausias ir laimingiausias mano gyvenimo tarpsnis“, anot P. Skersio. Jis Lietuvoje vyriausias išsimaudęs lediniame jūros vandenyje, Veiklios ilgaamžystės akademijos garbės akademikas, Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklos dėstytojas ir panašiai.

Jo pavyzdžiu pasekė ne tik jo „bendraamžiai“ – 10–30 metų už jį jaunesni, kaip Kazimieras Venckus, bet ir jaunimas žavėjosi jo gyvybingumu.

O kur dar kiti gražūs sveikatos pavyzdžiai: chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė, Janina Vaizgielienė, Kazimieras Ilginis, Piotras Silkinas ir daugybė kitų… Jų patirtys turėjo ir turi būti moksliškai tiriamos bei pateikiamos išvados, rekomendacijos, kaip elgtis kitiems. Bet ne, daugybei mokslininkų labiau patiko knistis po ligų ir gydymo problemas, o ne analizuoti sveikus žmones, sveikatos išsaugojimo patirtis, ar iš sunkių ligų savo pastangomis išsikapsčiusiųjų pavyzdžius. Viliuosi, kad padėtis keičiasi.

Nekreipiame dėmesio į pavyzdžius, o kokios to ekonominės pasekmės? Šiandienė PSDF finansavimo sistema nėra solidari ir teisinga, o labai tinkama didelio masto korupcijai vešėti ir visiškai neskatinanti sveikos gyvensenos, priešingai, apiplėšinėjanti besistengiančius sveikai gyventi. „Valstybė be teisingumo yra plėšikų gauja“,– yra sakęs šv. Augustinas.

Kiekvienais metais apie 100 mln. išleidžiama vien vaistų, mažinančių kraujo spaudimą, kompensavimui. Jau per šių metų pirmą pusmetį tam išleista beveik 70 mln. Lt. Cukriniam diabetui 44,8 mln. Lt. Per visus metus numatoma, kad apie 650 mln. bus skirta vaistų kompensavimui. Lietuvoje gydytojų, tenkančių tam pačiam gyventojų skaičiui, vos ne dvigubai daugiau nei Lenkijoje. Ar esame dvigubai sveikesni už kaimynus?

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas prof. Algimantas Kirkutis teigia, kad 35 kartais daugiau lėšų skiriama gydymui, o ne sveikatinimui, profilaktikai, tai būtų dar pakenčiama, bet realybėje rezultatyviam sveikatingumui tenka šykštūs trupiniai nuo gydymo sistemos puotos stalo. Visuomenės sveikatos biurų įkūrimas taip pat buvo kiek klišas žingsnis. Mintis gera, bet būdas ne visai tinkamas. Vietoj tokių valstybinių savivaldybės sveikatos biurų reikėjo skaidriai tuos pinigus skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios veiksmingai darbuojasi sveikatingumo srityje, o biurai turėtų užsiimti tik koordinavimo vaidmeniu. Šiandien galėtume surasti tik apie penktadalį sveikatos biurų, besidarbuojančių rezultatyviai, bet reikia pasidžiaugti ir tuo, jog kai kurie tikrai pavyzdingai veikia. Ir norisi, kad tokių būtų kuo daugiau. Suomijoje nevyriausybinio sektoriaus veikloje ir teikiamose paslaugose sukasi apie 2 mlrd. eurų per metus. Tuomet yra rezultatai.

Jau pabodo kartoti prieš gerą dešimtmetį Seime Pasaulio banko atstovės išsakytą mintį: 1 doleris skiriamas sveikatingumo veiklai, sutaupo 24 dol., kurių nebereikia skirti gydymui. Arba, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos tepriklauso nuo medicinos, o daugiausiai nuo paties žmogaus gyvenimo būdo. Atrodytų, logiški žingsniai, ką reikėtų daryti, bet ne – toliau trypčiojame vietoje. Sveikatingumo metai – startas permainoms.

Kitas pavyzdys. Praėjusiais metais Šiaurės ministrų taryba organizavo ir finansavo pilotinį projektą: „Sveikesnio pasirinkimo link“. Jo esmė tokia: įtraukti visą mokyklos bendruomenę į sveikatingumo programą – paskaitos, praktiniai užsiėmimai, maisto gaminimo kursas visom grandim: vaikams, tėvams, mokytojams, virėjoms, kad nė vienoje srityje nestrigtų pateikiami nauji įgūdžiai. Pagal konkursą buvo atsirinkta viena mokykla Šiauliuose, projekto partneriai buvo Lietuvos sveikuolių sąjunga, Sveikatos apsaugos ministerija. Rezultatai puikūs, jame dalyvavę moksleiviai įkvėpti sveikai gyventi, toliau tai tęsia. Suprantama, pasisekęs pilotinis projektas šį rudenį turėjo būti išplėstas bent 10 mokyklų, o dar kitais metais jau 100 mokyklų. Bet lietuviška realybė tokia: tos patirties visai nereikia? Jis toliau SAM šiais mokslo metais netęsiamas. Gerai, kad pasisekė Sveikatingumo metų vyriausybinėje programoje įrašyti šį pasisekusi pilotinį projektą. Tačiau ar tai garantija, kad jis bus vykdomas? Jei nebus finansavimo…

O štai vienas iš buvusių SAM, tiksliau, ligoninių ir farmacijos ministras Gediminas Černiauskas, komentuodamas viešai, kad gal nelabai ir reikia skirti sveikatingumo metams lėšų, kad tegu NVO parodo savo rezultatus ir reikalingumą dirbdami visuomeniniais pagrindais. Pasibjaurėtina. Kodėl jis nedirbo ligoninių ir farmacijos ministru (tarnu) visuomeniniais pagrindais, kodėl dabar universitete nedėsto iš entuziazmo? Kodėl popierinę 2011–2020 m. sveikatos programą kuria ne už ačiū?

Paradoksalu, Lietuvos vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė labai smarkiai metai po metų kilo ekonominės krizės laiku. Popierinės programos kūrėjai tai įvardija kaip Lietuvos sveikatos programos pasiekimą. Atsiprašau, sistemoje nebuvo esminių veiksmų, kas tai paveiktų. Tam įtakos pirmiausia turėjo NVO inicijuotos ir politikų, ačiū Dievui, priimtos alkoholio kontrolės priemonės ir Seimo 2008-uosius paskelbimas Blaivybės metais. Beje, 2007 m. vidutinė gyvenimo trukmė (70,09 m.) buvo dar mažesnė nei 1997 m. (71,08 m.) kai buvo priimta Sveikatos programa.

Asmeniškai aš manau, ir tos NVO, kurios dirba praktinėje sveikatingumo veikloje sutiks, kad tokia 2020 sveikatos programa http://www.lsp2020.lt/node/1 , kuri dabar už nemažus pinigus yra kuriama, visai nėra reikalinga. Reikia praktinės programos, sudarytos Suomijos, kitų šalių, savo neįvertinamų, bet sėkmingų pavyzdžių ir patirčių pagrindu – VISUOMENĖS SVEIKATOS GELBĖJIMO PROGRAMOS. Sudarytos naujų ekspertų, praktikų, nevyriausybinių ir valstybinių institucijų. Parengtos visos Vyriausybės, kaip parengta ir 2013-ųjų Sveikatingumo metų programa. 2013-ieji – Sveikatingumo metai – nelengvas, bet gražus startas nuoseklioms ir rezultatyvioms permainoms.

 

Visuomeninių oganizacijų iniciatyva 2013-uosius paskelbti Sveikatingumo metais buvo išgirsta. Ar bus įvykdyti kiti MEMORANDUMO
DĖL LIETUVOS ŽMONIŲ SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO reikalavimai?

Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_k=1&p_d=126143

LR Prezidentei,

LR Seimui,

LR Vyriausybei,

Lietuvos žmonėms,

Žiniasklaidos priemonėms

MEMORANDUMAS

DĖL LIETUVOS ŽMONIŲ SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO

 

2011 m. balandžio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje A/RES/65/238 „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė neatidėliotinų koordinuotų kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (toliau – LNL) priemonių būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas akcentavo, jog Jungtinių Tautų istorijoje tai tik antras kartas, kai pačiu aukščiausiu lygiu nagrinėjamos sveikatos problemos. Ban Ki Munas pabrėžė, kad iškilo dar realesnis pavojus tolimesnei žmonijos raidai ir net jos išlikimui. Jungtinės Tautos pasaulio viršūnių susitikime 2011 m. rugsėjo 19 d. Niujorke ragino šalių vyriausybes imtis neatidėliotinų veiksmų stabdant ligų, kurias nulemia žmogaus gyvenimo būdas, epidemiją.

Siekdami įvertinti Europos Sąjungos pasirengimą kovoti su LNL, ypač su pavojingomis ir dažnomis širdies ir kraujagyslių ligomis (toliaus – ŠKL), Europos Parlamentas, Europos Komisija ir PSO 2011 m. spalio 11 d. Briuselyje suorganizavo aukšto lygio atstovų susitikimą „Laikas veikti: ES reakcija į JT viršūnių susitikimas dėl LNL“. Kalbėdama šiame susitikime Europos Parlamento narių Širdies grupės vadovė Linda McAvan sakė: „Prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių mirs nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai Europos žudikės, numeris vienas.“ Linda McAvan akcentavo, kad, laiku ir tinkamai reguliuojant šias ligas sukeliančius rizikos veiksnius, galima išvengti iki 80 proc. pirmalaikių mirčių nuo ŠKL. Todėl „pakeisti LNL progresavimo Europos Sąjungoje tendencijas yra moralinė kiekvienos šalies – ES narės – pareiga“. (http://www.escardio.org/about/press/pressreleases/pr-11/Pages/EU-Reacts-UN-Summit.aspx ).

Lietuva Europos Sąjungos kontekste išskirtinė: Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse (Nacionalinės sveikatos tarybos duomenys). Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, jei žmonės:

-          Laikytųsi taisyklingos mitybos principų;

-          Būtų fiziškai aktyvūs;

-          Nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų;

Būtų galima išvengti:

-          80 proc. širdies ir kraujagyslių susirgimų;

-          90 proc. II tipo cukrinio diabeto;

-          30 proc. onkologinių susirgimų.

Nepaisant šių įspėjimų ir mokslinių faktų, Lietuvos politikai ignoruoja žmonių siekį ir teisę gyventi sveikai. Pastaruoju metu priimti teisės aktai buvo naudingi ne Lietuvos žmonių sveikatai, o žmonių sveikatos sąskaita besipelnančioms verslo grupėms. Per pastaruosius metus LR Seimas, ignoruodamas visuomenės prašymus, atšaukė alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, nesugebėjo apriboti energinių gėrimų prieinamumo, nesugebėjo imtis įstatyminių priemonių, sugriežtinančių tabako ir alkoholio pardavimo vaikams kontrolę. Iki šiol nesugebama sistemingai puoselėti sveiką gyvenseną ugdymo įstaigose. Sveikatos politika ir strategija formuojama akcentuojant  ligų gydymą ir farmacijos pramonės interesus, neatsižvelgiama į visuomenės narių sveikatos tausojimo ir stiprinimo skatinimo svarbą. Pavyzdžiui, dalis PSO Tabako pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2004 m., taip ir liko neįgyvendintos.

***

Matydami valstybės nenorą rūpintis gyventojų sveikata, mes, sąmoningoji visuomenės dalis,  prašome:

-           ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus; imtis iniciatyvos ir dėti visas pastangas, kad į nacionalinę teisę būtų perkeltos visos PSO Tabako kontrolės konvencijos nuostatos;

-          atsakingas institucijas mažinti korupcijos mastus, kurie laikui bėgant šalyje įgauna vis rafinuotesnes formas ir trukdo valstybei priimti sprendimus, naudingus gyventojų sveikatai. Nedelsiant peržiūrėti priimtus dokumentus ir užtikrinti, kad fizinis aktyvumas visiems visuomenės nariams būtų Lietuvos fizinio aktyvumo skatinimo veiklų pagrindas ir prioritetas;

-          Sveikos ir ekologiškos socialinės aplinkos kūrimas privalo tapti prioritetine Lietuvos  politikos sritimi.

-          Užtikrinti, kad daugiau nė vienas teisės aktas nebus priimtas, prieš tai neįvertinus galimų jo pasekmių Lietuvos žmonių sveikatai;

-          Įtvirtinti valstybėje praktiką, kuomet iš žalingų medžiagų prekybos (tabako, alkoholio ir kt.) surenkamų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama šių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti.

Lietuvos gyventojus raginame kituose rinkimuose į LR Seimą rinkti tik tuos žmones, kurie ne tik žodžiai, bet ir darbais siekia sveikos, blaivios, moralios ir darnios visuomenės kūrimo.

Raginame nedelsiant įgyvendinti mechanizmą, kuriuo į valstybės valdymo aparatą būtų įtrauktas ir nevyriausybinis sektorius. Aktyvi pilietinė visuomenė reikalinga ne tik rinkimų metu, bet ir sprendžiant kitus, valstybei reikšmingus klausimus. Šį mechanizmą siūlome realizuoti per jau įsteigtą Nacionalinę ekonominę-socialinę tarybą.

Siekiant pilietinės visuomenės klestėjimo, labai svarbu laisvas žodis, todėl pageidaujame, kad organizuotos visuomenės atstovams būtų suteikta betarpiška prieiga prie visuomeninio  radijo ir televizijos. Prašome, kad jiems būtų suteikta viena valanda per savaitę radijuje bei viena valanda Lietuvos nacionalinės televizijos pirmajame kanale.

Raginame Lietuvos žmones gelbėtis iš ligų, kurių atsiradimą nulemia paties žmogaus gyvenimo būdas. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia 86 proc.  visų mirčių. Tai sudaro net 77 proc. visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad, nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, dėl keturių pagrindinių sveikatą nulemiančių veiksnių (tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo) tolimesnis sergamumas LNL tik didės. Tai pareikalaus milijardinių nuostolių šioms ligoms gydyti ir toliau skurdins mūsų šalį tiek ekonomiškai, tiek socialiai. Dabartinė situacija kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog priemonių reikia imtis nedelsiant.

Raginame LR Seimą 2013 m. paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.

——————————————————————————————————————————————————————————-

Pasirašyti gali nevyriausybinių organizacijų (VšĮ, asociacijų, bendruomenių ir pan.) vadovai  (atstovaujantys organizaciją).

http://www.e-peticija.lt/peticija/103/memorandumas-del-lietuvos-zmoniu-sveikatos-issaugo

**********

Pritarimą memorandumui gali išreikšti ir pavieniai asmenys:

http://www.e-peticija.lt/peticija/104/memorandumas-del-lietuvos-zmoniu-sveikatos-issaugo

Ačiū.