Juozas Dapšauskas

Slaptas “švietimas”, “perversmas” ar “talibanas” ?

 

(reakcija į straipsnį – „Kaip iš vyskupo M.Valančiaus daromas pranašas Mahometas“)

 

Tenka stebėti nuomones pasisakančių už ir prieš visišką alkoholio reklamos uždraudimo įsigaliojimą viešojoje erdvėje nuo 2012 metų. Straipsnio Lryte  -„Kaip iš vyskupo M.Valančiaus daromas pranašas Mahometas“  (http://www.lrytas.lt/-13093427411308441042-kaip-iš-vyskupo-m-valančiaus-daromas-pranašas-mahometas.htm) autorius Paulius Jurkevičius pasisakydamas prieš alkoholio reklamos draudimo įsigaliojimą nuo kitų metų pradžios, abejoja, kad tai sumažins alkoholio vartojimą Lietuvoje: „Yra tikinčių, kad taip ir įvyks? Kad iš internetinių portalų, žurnalų ir dienraščių išėmus vyno reklamą, kaimo girtuoklėlis pradės blaivėti? Yra tikinčių?“

Bet greičiau čia ne tikėjimo, o mokslinių duomenų, nepriklausomų tyrimų  klausimas. Reklama skirta ne alkoholikus skatinti nusigerti, o naujų vartotojų „paieškai“. Apie tai kalba ne vienas tarptautinis mokslininkų tyrimas.  „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau“ (http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum ).

Ir vėl tenka dėti ant svarstyklių ilgalaikę temą: švietimu ar ribojimais? Be abejo, pirmiausia pasakysiu, kad esu už švietimą, tačiau tikrai ne tokį švietimą, kad „koks tu nekultūringas jei visai negeri alkoholio“ (čia sau netaikau, nes nesu abstinentas). Privalai bent kažkiek vartoti, kad būtum apsišvietęs ir kultūringas? Švietimą gali vykdyti tik nesuinteresuotos produkto pardavimais institucijos. Tačiau dažniausiai yra taip, kad labiausiai net politikai sverdami svarsčius, kad ne drausti reikia, o šviesti, lėšų tam  švietimui visai nėra linkę skirti. Svarstis dedamas tik tam, kad karaliautų nevaržomas alkoholio verslas. O verslas savo pardavimus yra linkęs didinti iki maksimalaus ir neribojamo lygio.

Ne viešųjų ryšių, o moksline analize pagrįstų straipsnių tikrai internete yra apstu – tik reikia nuoširdžiai norėti surasti teisingus atsakymus į šiuos klausimus. 2008 metų pavasarį lrytas publikuotas straipsnis „Alkoholio gaminimas, jo reklama, jos apribojimai ir jų priešai“ byloja (http://www.lrytas.lt/-12049821561204257188-alkoholio-gaminimas-jo-rekla-ma-jos-apribojimai-ir-jų-priešai.htm) , kaip alkoholio reklama darė pražūtingą poveikį:  „Alkoholinių psichozių pagausėjo nuo 9 atvejų 100 000 gyventojų 1990 m. iki 100 atvejų 100 000 gyventojų 2006 m.; 7–14 metų vaikų, gydytų dėl apsinuodijimo alkoholiu, skaičius išaugo nuo 17 atvejų 2001 m. iki 259 atvejų 2006 m.; per penkerius metus 40% padažnėjo mirčių nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų; 15–16 metų amžiaus grupėje visiškai nebevartojančių alkoholio liko mažiau nei 2%.“

Geria nelegalų ar legalų?

Reikia būti visiškai aklam ir metų metais nebuvusiam kaime, provincijoje, kad tvirtintum, kad reklama neveikia, kad masiškai geriamas nelegalus alkoholis. Gyvenu Vilniuje, bet tikrai dažnokai tenka apsilankyti provincinėse gyvenvietėse ir matyti, kaip tariamai masiškai perka pilstuką ar samanę. Tai akivaizdu, kad daugiausiai perkamas legalus alkoholinis gėrimas su labai kultūringais ir išvaizdžiais buteliais bei „bambaliai“, o ne kontrabandiniai. Gal manome, kad ką tik sukakus 18 (ar jaunesniems) yra „lygis“ gerti kokį nelegalų gėralą? Tikrai ne. Samanę ar pilstuką geria jau degradavę. Jie geria ne tik jį, bet ir bet kokį techninį apsvaiginantį skystį. Bet reikia visiems suprasti akivaizdų faktą: pradedama gerti solidžiai ir iškilmingai, o baigiama…

Socialiniame tinklapyje įdomiai viena žurnalistė sureagavo į alkoholinę kultūrą: „Dažna situacija, kai kokiame vakarėlyje žmonės pradeda klausinėti: ką gersi? Nori vyno? Degtinės? Tai gal bent alaus? Kai atsakau: gyvenu gerai ir nieko nenoriu (dažnai tenka pakartoti kelis kartus ir vis garsiau), visi baisiai supyksta. Keista, kad nereikia aiškintis, jei pasakai, kad nemėgsti sūrio, šokolado, ananasų, nerūkai… o va jei negeri, esi kažkoks idiotas“.

Turėdamas konkretų asmenį, bet jo neįvardindamas P. Jurkevičius teigia: „Vienas absoliutinio draudimo tinktūrą peršantis daktaras niekaip nenori suprasti, kad vyno kultūros žmogus nėra girtuoklis.“ Pritariant šiai minčiai, dar daugiau reikia pasakyti, kad ir sidro, alaus, net ir samanės bei pilstuko išgeriantis nebūtinai jau yra girtuoklis. Visiems yra akivaizdu, kad esmė kiekiuose. Tačiau girtuoklis tiek pat gali būti vyno gėrėjas kaip ir samanės. Alkoholikai tikrai savo degradaciją nepradeda vartodami langų valymo skysčius…

Realūs nekokie vaizdeliai

Neseniai lankiausi viename Molėtų rajono bažnytkaimyje. Gražios vietos – tačiau pasivaikštant po kaimo parduotuves – vaizdelis kraupokas. O kartais nereikia eiti ir į parduotuvę,  „parduotuvė“ pas tave ateina. Štai vienas jau iš išvaizdos prasigėręs žmogus atnešė parduoti vieną pakelį varškės ir jau prapjautą varškės sūrį. Paprašė 6 Lt, paskui siūlė už 3 Lt, kad tik galėtų už juos nusipirkti kažkokio skysčio su „šventąja“ alkoholine medžiaga. Nepirkau, principas neleido, tikriausiai kažkas kitas nupirko ir vargšelis turėjo iš ko išgerti. Išsiaiškinome, mat jam močiutė atnešanti šių maisto produktų, bet ir juos jis nešantis parduoti, kad tik galėtų išgerti.

Kitas vaizdelis parduotuvėje: ištiesė pagiringas žmogelis ranką pardavėjai su keliais litais ir prašo vyno, o jei tas neišeinąs, tai – alaus. Pakalbinau pardavėją: „Jūs dabar padarėte nusižengimą, už kurį numatoma bauda (pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymas – „Alkoholinius gėrimus draudžiama parduoti neblaiviems asmenims“)“. Dalinai nustebo, bet ir išsigando – tik pasiteisino: „Juk visi taip daro: jei neparduosiu tai kaimyninėje parduotuvėje parduos…“ Taip visi ir gyvenam – jei ne aš, tai kitas?  Gal laikas keisti požiūrį iš esmės: nei aš, nei kitas!

Kad karaliautų saikas

„O, beje, kur tie tikintieji? Turiu galvoje Romos katalikų konfesijos atstovus. Kodėl jie tyli, nors akivaizdžiai keliaujame islame įtvirtinto marginalinio požiūrio į vyno kultūrą link?“ – klausia minėto straipsnio autorius.

Bažnyčios atstovai netyli ir kartu su kitais mokslininkais išreiškia nuomonę ne apie vyno kultūrą, o bendrai  alkoholizacijos nekultūrą, kad ją reikia mažinti: „Akademikai, visuomenės veikėjai ir Bažnyčios atstovai ragina nepanaikinti alkoholio reklamos draudimą, o kitus metus paskelbti sveikatos ir sveikatinimo metais“. (http://katalikai.lt/index.php?id=9&nid=5928). „Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dėl tėvų aplaidumo Lietuvos vaikai iš 37 tirtųjų šalių yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio dažnumą. Tai nulėmė itin trumparegiška valstybės politika, kuomet pagrindiniu šalies sėkmės rodikliu pradėta laikyti viena verslo šaka, neatsižvelgiant į tai, kokias pasekmes jos klestėjimas atneša visuomenei“, – teigiama kreipimesi į Prezidentę ir Seimo narius.  Tačiau kas jų balsą girdi?

Teigdamas, kad negalima eiti tabako reklamos uždraudimo keliu ir tą patį taikant alkoholiui, gerbiamas P. Jurkevičius sako: „Niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti, kad tabakas kaip nors naudingas sveikatai.“ O alkoholis kažkaip naudingas… Kaip bebūtų keista – pasakysiu, kad tam tikromis aplinkybėmis rūkymas truputi naudingas sveikatai. Ne, nejuokauju. Ir tuo labiau neskatinu taip savo sveikatą taisyti, bet… Rašau turėdamas labai konkretų pavyzdį, kai vienam, drįsiu pasakyti, tikrai kilniam kunigui gydytojas patarė kartais užsirūkyti, kad sumažinus perdėtą jautrumą. Neveltui Islandijoje ir rengiamasi cigaretes pardavinėti tik su receptais vaistinėje…

O gal visiems reikia pradėti pratintis prie tos minties, kad ne tik įsigalios alkoholio reklamos draudimas, bet jis savo laiku bus pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, kaip yra kiek toliau geografiškai nuo musulmoniškų šalių nei mes nutolusioje Skandinavijoje? Reikia labiau girdėti šios srities specialistus: „Priklausomybių prevencijos politika turi būti pagrįsta ekspertų išvadomis“ (http://www.lrytas.lt/-12691015321268836664-a-veryga-priklausomybių-prevencijos-politika-turi-būti-pagrįsta-ekspertų-išvadomis.htm) , kurie apie griežtesnių priemonių naudą kalba: „Rezultatai pranoko lūkesčius, nes per dvejus metus apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais ir alkoholio surogatais sumažėjo 31 proc., o alkoholinių psichozių sumažėjo 27 procentais. Be to, 2008 metais pirmą kartą po beveik dešimtmetį trukusio drastiško augimo buvo užregistruotas vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičiaus mažėjimas. Manau, kad šie skaičiai kalba patys už save.“

Dar kartą pakartosiu, kad nesu ypatingas draudimų šalininkas, o labiau sveikatos kultūros puoselėtojas, bet stebint alkoholio pramonės gebėjimą visus – pradedant žiniasklaida ir baigiant politikais – surikiuoti pagal savo milžiniško pelno interesus, tenka klausti: „Ar tai nepanašu į valstybinį perversmą? Kas valdo šalį?“ (http://www.etaplius.lt/Nuomones/Ar-tai-nepanasu-i-valstybini-perversma-Kas-valdo-sali). O tą „perversmą“ pradėjo labai apgalvotai ir itin slaptai dar 2010 m.  lapkričio viduryje. Susikviečiama žiniasklaida, bet apie ką kalbama susitikime “nebuvo spaudai”.  Taip “už uždarų durų“ sukviečiami ne tik žiniasklaidos vadovai, bet ir partijų atstovai… Kad apsvarstytų,  kaip toliau krautis  milijonus iš šalies alkoholizacijos tragedijos – „Alkoholio ir žiniasklaidos atstovai svarsto, kaip keisti alkoholio reklamos draudimo „aspektą”" (http://vz.lt/straipsnis/2010/11/12/Alkoholio_ir_ziniasklaidos_atstovai_svarsto_kaip_keist2). Beje, į jų gretą  pirmais numeriais stojo ir krikščioniškomis besivadinančių partijų atstovai.

P. Jurkevičius išsakyta mintis tikrai labai aktuali, kad sveikatinimo programą privalome matyti kaip visumą, o ne tik vieną kenksmingą faktorių: „Jeigu jau yra noro kovoti už dar neišsilaksčiusios tautos sveikatą, kodėl visur gausu cholesterino pritvinkusių produktų reklamos?“ Bet žinant, kad tų sveikatą ardančių veiksnių yra ne vienas, nepaneigia reikalo kalbėti ir paskirai apie konkrečius faktorius,  ir apie visumą.

Ir į karaliaus sostą pasodinkime karalių – saiką. Tik tokia valstybė gali tikėtis išlikimo, o ne tik švenčianti valdovų karūnavimo iškilmes.  Siekime, kad karaliautų visko saikas, bet alkoholio reklama, beje, nesukuria jam tinkamo sosto, o tik skatina vartoti vis daugiau ir daugiau.

www.tikiu.lt

 

 



Palikti atsakymą